Skrandžio vėžys yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų pasaulyje, kuri pirmą kartą buvo aprašyta dar prieš 3000 metų Egipte. Net ir šiomis dienomis ši liga išlieka viena pagrindinių sveikatos iššūkių, nes dažnai nustatoma jau pažengusioje stadijoje. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos gastroenterologės Agnės Dikčiūtės, skrandžio vėžys reikalauja nuodugnaus dėmesio ir ankstyvos diagnostikos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus.
Skrandžio vėžio paplitimas ir reikšmė Lietuvoje
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais skrandžio vėžys užėmė penktąją vietą pagal naujų atvejų skaičių ir ketvirtąją vietą pagal mirčių nuo vėžio skaičių pasaulyje. Lietuvoje ši liga yra penkta pagal dažnumą onkologinė liga. Lietuva pagal skrandžio vėžio sergamumo rodiklius užima trečią vietą Europoje, nusileisdama tik Baltarusijai ir Rusijai. Taip pat Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos viršijo Europos vidurkį.
Veiksniai, lemti skrandžio vėžio vystymąsi
Skrandžio vėžio paplitimas labai įvairuoja geografiškai. Dažniausias sergamumas užfiksuotas Rytų Azijoje, Rytų Europoje ir Pietų Amerikoje. Tai rodo, kad ugdymo veiksniai – tiek genetiniai, tiek socialiniai bei aplinkos – turi didelę įtaką ligos išsivystymui. Vienas svarbiausių aplinkos veiksnių yra Helicobacter pylori bakterijos infekcija, kurią Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta kaip aiškų kancerogeną. Ši bakterija sukelia lėtinį uždegimą su tolesniu skrandžio gleivinės pažeidimu, vedančiu prie piktybinių transformacijų.
Be infekcijos, riziką padidina ir sveikatos įpročiai, ypač didelis druskos kiekis maiste. Sūrus maistas ne tik pažeidžia gleivinę, bet ir sudaro palankias sąlygas H. pylori dauginimuisi. Diagnostikos ir gydymo pažanga leidžia efektyviai nustatyti ir Naikinti bakteriją antibiotikais, kas gali žymiai sumažinti skrandžio vėžio riziką.
Rizikos veiksniai ir aplinkos poveikis
Pažeista skrandžio gleivinė jau yra jautresnė kancerogenams, tokiems kaip N-nitrozo junginiai, kurie gali būti susidarantys tiek organizmo viduje, tiek patekti su maistu.
Nitratai ir nitritai, gaunami iš užteršto vandens, neekologiškų daržovių, tam tikrų mėsos ir sūrio produktų, reaguodami skrandyje, sudaro šias kenksmingas medžiagas, pažeidžiančias ląstelių DNR ir skatinančias vėžio vystymąsi. Todėl sveika, subalansuota mityba, turtinga vitaminais A, C ir folio rūgštimi, yra svarbi skrandžio vėžio prevencijos dalis.
Ankstyvieji simptomai ir ligos eiga
Skrandžio vėžys dažnai pradiniuose etapuose neprovokuoja jokių skundų, todėl liga dažnai diagnozuojama vėlai. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti pilvo skausmas, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, svorio kritimas, disfagija (sutrikęs ryjimas), pykinimas, vėmimas ir ankstyvas sotumo jausmas. Kai navikas išplitęs apatinėje skrandžio dalyje, gali sutrikti jo išsituštinimas, pasireiškiantis pilvo pūtimu ir diskomfortu, o agresyvesnė forma gali sukelti skrandžio sienos infiltraciją ir sustingimą.
Penktoji dalis pacientų serga kraujavimu iš virškinimo trakto, kuris neretai sukelia anemiją, pasireiškiančią bendru silpnumu, nuovargiu ir dusuliu.
Skrandžio vėžio plitimas organizme
Dažniausiai diagnozuotas skrandžio vėžys jau būna išplitęs į aplinkinius audinius ar tolimuosius organus, kurių metu susidaro metastazės kepenyse, pilvaplėvėje, limfmazgiuose ir net kiaušidėse. Metastazių buvimas gali pasireikšti pilvo apimties didėjimu dėl skysčių kaupimosi, gelta, padidėjusiais, sukietėjusiais limfmazgiais arba kepenų padidėjimu.
Paraneoplastiniai sindromai ir kiti požymiai
Onkologinės ligos, tokiomis kaip skrandžio vėžys, dažnai gali sukelti paraneoplastinius sindromus – organizmo reakcijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naviko vieta. Dažnai pasireiškia odos pakitimai, pavyzdžiui, staiga atsiradę pigmentiniai dariniai ar seborrėjiniai keratozės. Taip pat galimi inkstų funkcijos sutrikimai, kraujagyslių ar hematologiniai pakitimai.
Kada kreiptis į gydytoją ir diagnostikos svarba
Pastebėjus minėtus požymius ar kitus neįprastus virškinimo sistemos simptomus, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertins būklę ir paskirs būtinus tyrimus, iš kurių svarbiausias yra endoskopinis viršutinio virškinimo trakto tyrimas – videoezofagogastroduodenoskopija (gastroskopija). Šis metodas leidžia tiesiogiai apžiūrėti gleivinę ir paimti biopsijos mėginius, padedančius tiksliai diagnozuoti skrandžio vėžį ar priešvėžines būkles.
Ankstyva diagnozė gali ženkliai pagerinti gydymo efektyvumą ir leisti pašalinti naviką visiškai, taip ženkliai padidinant išgyvenamumą. Daugiau nei 90 % ankstyvųjų stadijų pacientų gali būti radikaliai išgydyti.
Apibendrinant, skrandžio vėžys yra sudėtinga ir klastinga liga, kurios prevencija, ankstyva diagnostika ir modernus gydymas yra gyvybiškai svarbūs siekiant pagerinti pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.