Menopauzė dažniausiai prasideda tarp 40–50 metų ir žymi moters reprodukcinio laikotarpio pabaigą. Daugumai moterų šis periodas susijęs su reikšmingais hormonų pokyčiais, kurie lemia fizinius ir emocinius simptomus: karščio bangas, nereguliarų mėnesinių ciklą, makšties sausumą ir pokyčius lytiniame potraukyje. Paprastai menopauzė diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nėra menstruacijų.
Kraujavimas po menopauzės – raudona vėliava
Nors prieš menopauzę nereguliarus ciklas yra dažnas ir dažniausiai benignas reiškinys, svarbu pabrėžti vieną esminę taisyklę: kraujavimas, atsirandantis jau po menopauzės, niekada negali būti laikomas normaliu. Kaip teigia medicinos mokslų daktarė Emily G. Blosser: „Svarbu žinoti, kad kraujavimas po menopauzės niekada nebūna normalus”, – per „YouTube” dalijosi medicinos mokslų daktarė Emily G. Blosser, akušerė-ginekologė.
Ji taip pat akcentuoja praktinį patarimą: „Jei po 12 mėnesių, kai visai neturėjote mėnesinių, pasireiškė tepimas arba gausus kraujavimas, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją”, – aiškino ji. Ši rekomendacija pabrėžia vizito svarbą ne tik dėl psichologinio ramybės, bet ir dėl medicininės būtinybės atmesti rimtesnes priežastis.
Galimos priežastys ir diagnostika
Kraujavimo po menopauzės priežasčių spektras yra platus. Kai kurios iš jų yra nekenksmingos – pavyzdžiui, makšties ar gimdos kaklelio polipai, hormonų pakitimai, makšties atrofija dėl estrogenų trūkumo ar infekcijos. Tačiau visuomet būtina atmesti piktybinius procesus. Kaip sako viena iš gydytojų citatų: „Yra daugybė dalykų, kurie nėra vėžys, galinčių sukelti kraujavimą”, – sako Bertucio, – „tačiau pirmiausia visada turime atmesti vėžį”.
Diagnostikos eiga dažniausiai apima ginekologinį ištyrimą, transvaginalinį ultragarsą, kraujo tyrimus ir dažnai endometriumo (gimdos gleivinės) biopsiją. Ultragarsas leidžia įvertinti gimdos gleivinės storį; jei gleivinė yra sustorėjusi, reikalingi papildomi tyrimai. Biopsija yra patikimiausias būdas nustatyti, ar audiniuose yra piktybinių ląstelių.
Ką daryti ir ko tikėtis
Gydytojai ragina moteris neignoruoti bet kokio kraujavimo po menopauzės ir nedelsti su konsultacija. Kaip primena Bertucio: „Moterys turi žinoti, kad kraujavimas po menopauzės… gali būti ankstyvas vėžio simptomas. Bet koks kraujavimas turėtų paskatinti kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją.
Nelaukite, kol vizitas įvyks po švenčių ar net kitą savaitę. Padarykite tai šiandien.” Tuo pačiu metu gydytojai dažnai suteikia paguodą: „Vėžys labai gąsdina, – pripažįsta Bertucio. „Tačiau jis nėra toks, kaip apie jį galvojome anksčiau. Mes taip patobulėjome gydydami vėžį ir išgyvendami vėžį, kad visada sakau žmonėms… pažiūrėkime, su kuo turime reikalų.
O tada pažiūrėkime, koks gydymo kursas bus skirtas būtent jums. Dauguma šių vėžių, kai jie pastebimi anksti, yra labai gerai išgydomi.”
Apsilankymas pas gydytoją leidžia greitai nustatyti priežastį ir pradėti reikiamą gydymą, jei to reikia. Greita reakcija ir ankstyva diagnostika gerina prognozes ir sumažina nerimą, todėl bet koks neįprastas kraujavimas po menopauzės privalo būti rimtai vertinamas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.