Šiuolaikinių vaikų fizinis pajėgumas sparčiai mažėja, tvirtina ilgametę patirtį turintys specialistai. Treniruotojas Laimutis Lukoševičius ir docentas Tomas Aukštikalnis pažymi, kad pokytis pastebimas per kelias kartas – jaunimas yra ženkliai silpnesnis nei jų tėvai. Tai kelia rūpestį dėl ilgalaikės vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės.
Jaunimas silpnesnis nei jų tėvai
Patirtis iš treniruočių salių atskleidžia realias problemas: vaikams trūksta bazinės jėgos, ištvermės ir koordinacijos. „Su vaikais ir jaunimu dirbu beveik 25 metus. Per šį laikotarpį matau aiškią tendenciją – jaunimas silpnėja. Jis maždaug 50 proc. silpnesnis nei jų tėvai, kuriuos taip pat turėjau garbės treniruoti, jaunystėje. Net pritūpti ir pašokti iš pritūpimo daugeliui tampa iššūkiu”, – pastebitreneris.
Sportas veikia ne tik kūną, bet ir psichiką: „Sportuodamas tampi stipresnis, o tai prideda pasitikėjimo savimi, jei aš galiu įveikti pratimą, galiu daugiau ir kitose srityse. Dažnai girdžiu iš tėvų, kad pradėję sportuoti vaikai ir mokykloje pradeda geriau mokytis. O tai ypač svarbu dabar, kai ką tik įžengėme į naujus mokslo metus”, – dalinasi treneris. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas prisideda prie bendro vaiko vystymosi ir mokymosi rezultatų.
PSO rekomendacijos ir pasekmės
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams ir paaugliams kasdien bent 60 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos. Net 45–60 minučių kasdien gali suteikti reikšmingų pokyčių: geresnę laikyseną, stipresnius raumenis ir didesnį pasitikėjimą savimi. Tačiau daugelis vaikų tokių rekomendacijų nepasiekia, o nuolatinis sėdimas gyvenimo būdas lemia nutukimą, nugaros skausmus, netaisyklingą laikyseną ir didina lėtinių ligų riziką.
Docentas Tomas Aukštikalnis pabrėžia aktyvumo svarbą plačiau: „Tik esant pakankamam fiziniam aktyvumui mūsų vaikų kūnas ir protas gali tinkamai vystytis.
Ne tik užtikrinant sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų ir raumenų stiprumą, aktyvų imunitetą, bet ir psichoemocinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.
Kasdienis sąmoningas įprotis būti fiziškai aktyviais ne tik padovanoja mums sveiką, puikiai funkcionuojantį kūną, bet taip pat užtikrina kūno ir proto darną, kas ilgainiui lemia lėtinių ligų prevenciją ir profilaktiką”, – sako doc. T. Aukštikalnis.
Kaip keisti šeimos įpročius ir kas gali padėti
Vaikų fizinį aktyvumą didžia dalimi lemia šeimos pavyzdys. Jei tėvai aktyvūs ir skiria laiko judėjimui, vaikai dažniau priima panašius įpročius. Praktiniai patarimai: nustatyti kasdienį judėjimo laiką (45–60 min.), riboti pasyvaus laiko prie ekranų, rinktis veiklas, kurios teikia malonumą (komandiniai žaidimai, plaukimas, kovos menai ar šokiai) ir, jei įmanoma, užsisakyti užsiėmimus pas kvalifikuotus trenerius.
Rudenį ir žiemą verta planuoti daugiau patalpinių užsiėmimų arba trumpų aktyvių išėjimų lauke, o mokyklos gali stiprinti kūno kultūros programas bei skatinti pertraukėles su judėjimu. Bendruomenės sporto iniciatyvos, lengvai prieinamos infrastruktūros gerinimas ir informacinė kampanija apie aktyvaus gyvenimo naudą taip pat gali prisidėti prie sveikesnės vaikų kartos formavimo.
Maži kasdieniai pokyčiai – bendras pasivaikščiojimas po vakarienės, dviračio važiavimas, šeimos žaidimai – ilgainiui duoda didelę naudą. Svarbiausia nuoseklumas: įprotis judėti turi tapti kasdieniu gyvenimo elementu, o tam reikia visos visuomenės, šeimos ir švietimo institucijų pastangų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.