Skaitmeninės technologijos vis dažniau tampa ne tik mokymosi ar pramogų įrankiu, bet ir emocine parama jaunam žmogui. Tėvai ir specialistai pastebi, kad kai kuriais atvejais dirbtinio intelekto (DI) pokalbių programos vaikams ima atlikti draugo ar patarėjo vaidmenį. Tai gali atnešti greitą informacijos prieinamumą ir paramą, tačiau kartu kelia ir rimtų pavojų vaikų socialinei raidai bei saugumui.
Skatina socialinę izoliaciją
„Vaikai yra itin jautri auditorija, nes jų emocinė ir socialinė raida dar tik formuojasi. Jei DI tampa pagrindiniu patarimų šaltiniu ar bendravimo partneriu, tai gali iškreipti jų santykį su realiu pasauliu“, – akcentuoja „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.
DI pokalbių robotai dažnai kuriami taip, kad būtų empatiški ir palaikantys, todėl vaikams jie gali atrodyti patikimi pašnekovai. Ši dirbtinė empatija gali paskatinti vaiką labiau kreiptis į technologiją nei į bendraamžius ar šeimos narius. Ilgainiui tai gali susilpninti realius socialinius ryšius, trukdyti konfliktų sprendimo įgūdžių formavimuisi ir didinti priklausomybės nuo ekrano riziką.
Emocinės ir saugumo rizikos
„Pokalbių robotai yra suprogramuoti patikti vartotojui, todėl jie gali sustiprinti tam tikras emocines būsenas ar net probleminį elgesį. Vaikas gali pradėti labiau pasitikėti DI nei realiais žmonėmis, o tai ilgainiui gali skatinti socialinę izoliaciją“, – aiškina R. Liubertas.
Be to, egzistuoja techninės ir turinio rizikos: netinkami atsakymai, klaidinanti informacija arba galimybė prieiti prie turinio, nepritaikyto vaikams. DI „haliucinacijos“ – kai sistema pateikia netikslią arba išgalvotą informaciją kaip faktą – gali ypač pakenkti vaikams, kurie dar neįgiję kritinio mąstymo įgūdžių. Privatumo klausimas taip pat svarbus: vaikų pateikta asmeninė informacija gali būti saugoma, analizuojama ar panaudojama tolimesniems tikslams.
> Sveikas santykis su technologijomis formuojasi tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia realų gyvenimą.
Nerimą keliantys signalai
Stebėti vaikų elgesį svarbu – ankstyvas požymių atpažinimas leidžia laiku sureaguoti.
Rizikos ženklai gali būti tokie:
1. Vaikas atsiriboja nuo draugų ar šeimos.
2. Tampa neramus negalėdamas naudotis DI.
3. Kalba apie pokalbių robotą kaip apie tikrą žmogų.
4. Kartoja klaidingą informaciją kaip faktą.
5. Su DI aptaria jautrias temas (pvz., sveikatą ar emocines problemas).
6. Pasiekia netinkamą ir vaikams nepritaikytą turinį.
Kaip užtikrinti saugų naudojimą
Ekspertai ragina derinti technologinius sprendimus su atviru dialogu šeimoje. Pagrindinės rekomendacijos tėvams ir globėjams:
Kalbėkitės su vaikais apie DI. Paaiškinkite, kaip veikia šios technologijos ir kodėl jų atsakymais negalima aklai pasitikėti.
Ugdykite kritinį mąstymą. Skatinkite vaikus tikrinti informaciją ir nepriimti DI atsakymų kaip absoliučios tiesos.
Ribokite naudojimo laiką. Nustatykite aiškias taisykles, panašiai kaip naudojantis socialiniais tinklais ar kitais skaitmeniniais įrenginiais.
Naudokite tėvų kontrolės įrankius. Stebėkite, kaip ir kiek vaikai naudojasi DI platformomis.
Priminkite apie duomenų saugumą. Mokykite vaikus nesidalyti asmenine informacija ir naudoti privatumo nustatymus.
Skatinkite realų bendravimą. Užtikrinkite, kad technologijos nepakeistų santykių su šeima ir draugais.
„DI gali padėti, bet jis neturėtų tapti pagrindiniu vaiko pasaulio elementu. Sveikas santykis su technologijomis formuojasi tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia realų gyvenimą“, – apibendrina R. Liubertas.
Atsakingas požiūris, stebėjimas ir nuolatinis dialogas padeda sumažinti rizikas ir išlaikyti technologijų teikiamą naudą vaikų ugdymui bei kūrybiškumui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.