Šiauliuose gyvenančiam 66 metų vyrui atsiradę pilvo pūtimas ir žarnų gurgėjimas tapo ženklu, kad reikia neatidėlioti medicininės apžiūros. Iš pradžių simptomai atrodė nežymūs, vėliau pasirodė kraujingos išmatos – dažnas požymis, kurį daugelis sieja su hemorojumi ir delsiant kreiptis į gydytoją prarandama galimybė anksti nustatyti rimtesnę ligą.
Diagnozė ir gydymas
Vyrui atlikta kolonoskopija atskleidė apie 2,5 cm skersmens piktybinį darinį storosios žarnos gleivinėje – tai buvo pirmoji vėžio stadija. Minimaliomis invazinėmis metodikomis, taikant laparoskopiją, navikas buvo pašalintas, o po penkių dienų pacientas išleistas į namus. Dabar kas pusmetį atliekami kraujo tyrimai ir echoskopija Nacionaliniame vėžio institute, stebima sveikatos būklė ir atliekami būtini patikrinimai.
Simptomai ir delsimų priežastys
Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali būti besimptomis. Tačiau pastebimi požymiai – nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, pokyčiai tuštinimosi įpročiuose, kraujingos išmatos ar pilvo skausmai – turėtų paskatinti apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kaip liudija šio vyro atvejis, daugelis vyrų linkę save raminti ir priskirti simptomus mažiau pavojingoms priežastims, pavyzdžiui, hemorojui, ypač jei jie praleidžia daug laiko sėdėdami.
Paveldimumas ir genetiniai tyrimai
Šiauliečio šeimoje yra keli storosios žarnos vėžio atvejai: brolis ir tėvas sirgo šia liga, du tėvo broliai mirė nuo žarnyno vėžio. Dėl to vyras neabejoja paveldima rizika, tačiau genetiniai tyrimai Lietuvoje atliekami tik tam tikrais atvejais, dažniausiai kai liga diagnozuojama jaunesniame amžiuje (<50 m.). Pacientams, kurių šeimose pasitaiko keli atvejai arba liga prasideda ankstyvame amžiuje, verta kreiptis dėl papildomų genetinių konsultacijų.
Prevencija ir patikros programos
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarūs patikrinimai leidžia aptikti ikivėžinius pakitimus, tokius kaip polipai, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią vėžiui. Lietuvoje patikros programa skirta 50–74 metų asmenims, tačiau Amerikos onkologų draugija rekomenduoja pradėti tikrintis nuo 45 metų. Deja, šalyje tik kas ketvirtas, kuriam skirtas slaptojo kraujavimo testas, jį iš tikrųjų atlieka.
Šiuolaikinės gydymo galimybės
Patyrusiu chirurgu Audriumi Dulskumi pabrėžiama, kad Lietuvoje plačiai taikoma laparoskopinė chirurgija, tačiau robotinė chirurgija dar laukia savo valandos. Jis pažymėjo: „Šiuo metu Lietuvoje plačiai taikoma minimali invazinė operacija laparoskopu, o didžiąją dalį visų storosios žarnos vėžio atvejų minėtose įstaigose JAV chirurgai šalina įvaldę robotinę chirurgiją”, – pasakojo chirurgas.
Taip pat chirurgas sakė: „Robotinė chirurgija tausoja paciento organizmą, nes puikiai matomos net smulkiausios audinių struktūros. Operuojant tiesiosios žarnos vėžį ypač svarbu išsaugoti dubens nervus, nes nuo to priklauso šlapinimasis, tuštinimasis, gebėjimas džiaugtis intymiais santykiais“.
Ką daryti kiekvienam
Specialistai ragina nedelsti: atlikti slaptojo kraujavimo testą, kreiptis į gydytoją atsiradus kraujingoms išmatoms ar nuolatiniam pilvo diskomfortui. Paciento patirtis rodo, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas suteikia didelę išgyvenamumo galimybę. Be to, sveika mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir perteklinio alkoholio vengimas mažina riziką.
„Mėgstu valgyti daug šviežių salotų, kokių tik būna Lietuvoje. Galiu viską valgyti – tik reikia saikingai“, – prisipažino vyras, pakeitęs mitybą po operacijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.