Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos prevencijos programos Lietuvoje rodo, jog arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45–65 metų amžiaus gyventojų, o padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas net devyniems iš dešimties. Šis rodiklis kelia susirūpinimą, mat rūpinimasis kraujagyslių sveikata yra itin svarbus bendros organizmo būklės palaikymui. Dar labiau stebina tendencija, kad daugėja žmonių, sergančių tiek aukštu kraujospūdžiu, tiek padidėjusiu bloguoju cholesteroliu, o šių susirgimų amžius jaunėja.
Gydytoja kardiologė Monika Berlickienė pabrėžia, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija dažnai diagnozuojamos kartu ir ne tik vyresniems, bet ir jauniems, net nuo 18 iki 30 metų amžiaus pacientams. Šios ligos susijusios ne tik su genetiniais veiksniais, bet ir gyvenimo būdo pokyčiais bei pandemijos padariniais: chronišku nuovargiu, stresu, miego sutrikimais bei žalingais įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu. Todėl labai svarbu laiku pastebėti ir imtis veiksmų net ir esant nedideliems pakitimams, nes ilgalaikis nekontroliuojamas kraujospūdis bei cholesterolio kiekis gerokai padidina širdies, inkstų ir smegenų pažeidimų, infarkto bei insulto riziką.
Kodėl pavojingas abiejų ligų derinys?
Gydytojos teigimu, arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos kartu pasireiškiančios būklės kelia didesnę grėsmę nei viena liga atskirai. Tai lemia sudėtingesnė gydymo eiga bei komplikacijų gausa, kai viena problema gali paskatinti kitos atsiradimą. Šios ligos mažina kraujagyslių elastingumą ir prisideda prie aterosklerozės vystymosi – plokštelių susidarymo, kurios siaurina kraujagyslių spindį. Tai gali lemti širdies infarktus ar insultus, o nukenčiamas širdies raumuo dažnai priveda prie širdies nepakankamumo, taip pat sutrinka inkstų funkcija.
Taip pat gydytoja atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis pacientų susiduria su toli pažengusia arterine hipertenzija, kai yra ir dislipidemija, o kartais – net ir įvykę infarktai ar insultai, atlikti šuntavimo ar stentavimo operacijos.
Dažnai tokie pacientai į gydytojus kreipiasi per vėlai arba jų gydymas buvo nepakankamas, todėl naudinga jau ankstyvoje stadijoje taikyti tinkamas vaistų strategijas.
Politabletės – patogus ir efektyvus gydymas
Gydytoja atkreipia dėmesį į naujas gydymo galimybes – politabletes, kurios apjungia vaistus nuo kraujospūdžio ir cholesterolio. Tokios tabletės turi daugybę privalumų: jos ilgai veikia, todėl tabletes reikia vartoti tik vieną kartą per dieną; vaistų derinys sustiprina vienas kito veikimą, leidžia mažinti dozes ir sumažina šalutinį poveikį. Be to, politabletės palengvina pacientų gydymo režimą, nes nereikia prisiminti daug atskirų vaistų ir sumažėja tikimybė nepaisyti gydymo rekomendacijų. Tai yra naudinga tiek pacientui, tiek gydytojui, kuris turi daugiau galimybių ligą tinkamai kontroliuoti.
Daugiametės ligos ir gretutinės būklės
Dažnai pacientai, sergantys hipertenzija ir dislipidemija, taip pat turi papildomų sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ar podagra. Dėl daugybės ligų pacientams gali tekti vartoti nuo 10 iki 15 tablečių per dieną, kas komplikuoja gydymo režimą. Politabletės padeda sumažinti tabletės skaičių ir gerina vaistų vartojimo laikymąsi, o tai tiesiogiai veikia gydymo efektyvumą.
Gydytoja ragina pacientus bendradarbiauti su specialistais bei neatsisakyti paskirto gydymo naudodamiesi tik natūraliais preparatais, nes tai tinka tik lengvesniais atvejais, kai rizika nedidelė ir ligos nėra pažengusios. Svarbiausia yra išklausyti gydytojo rekomendacijas ir suprasti savo sveikatos būklę, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų ateityje.
Tyrimų dažnumas ir gydymo stebėsena
Net ir pradėjus gydymą vaistais, būtina reguliariai stebėti kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Gydytoja pabrėžia, jog net jei bendrasis cholesterolis yra normos ribose, svarbu atlikti lipidogramą, kuri atskleidžia gerojo (DTL) ir blogojo (MTL) cholesterolio bei trigliceridų pusiausvyrą. Tik toks išsamus lipidų profilis leidžia tiksliai įvertinti sveikatą.
Pacientams be organų pažeidimų lipidogramą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, o tiems, kurie sirgo infarktu ar insultu, tyrimai turi būti atliekami dažniau – kas 2–3 mėnesius, kad būtų galima koreguoti gydymą pagal individualius tikslus.
Kraujospūdį taip pat galima patikrinti namuose, kur optimaliais laikomi rodikliai – 120/80 mmHg, o normalu laikomas slėgis iki 130/85 mmHg. Padidėjęs kraujospūdis virš 139/90 mmHg, kuris nepraeina korekcijomis, privalo būti gydomas vaistais. Tyrimais nustatyta, kad maždaug 60 proc. žmonių su padidėjusiu kraujospūdžiu per ketverius metus diagnozuojama arterinė hipertenzija.
Gyvensenos svarba ir rizikos veiksniai
Gydytoja taip pat primena, jog svarbu ne tik vartoti vaistus, bet ir stebėti mitybą, kūno masės indeksą, nes nutukimas yra viena pagrindinių arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos priežasčių. Sveikos gyvensenos principų laikymasis – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir perteklinio alkoholio vengimas – yra būtinas siekiant išvengti ar suvaldyti šias ligas.
Prevencija, ankstyva diagnostika ir modernus efektyvus gydymas padeda ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę bei sumažinti komplikacijų riziką, todėl kiekvienas asmuo turi žinoti apie savo sveikatos būklę ir aktyviai rūpintis savo širdies bei kraujagyslių sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.