36 metų Julios istorija primena, kad net jauniems žmonėms ilgai trunkantys pilvo skausmai ir nenormalus nuovargis neturėtų būti ignoruojami. „Medikai sakė, kad viskas atrodo puikiai, bet jaučiau, jog jie kažko nepastebi“, – sako 36-rių Julia, kuri dabar gyvena su nepagydomu vėžiu. Jos atvejis iliustruoja, kaip sudėtingos ligos kartais pasislėpia už bendrų simptomų ir kaip svarbu nuosekliai ieškoti atsakymų.
Ligų eiga ir diagnostikos iššūkiai
Julia pirmą kartą kreipėsi į gydytojus 2020 m. rugsėjį dėl stiprių skrandžio spazmų. Ji prisimena: „Skausmas surietė tokiu keistu metu. Niekada neturėjau problemų su skrandžiu, todėl buvo labai neįprasta. Šiek tiek delsiau kreiptis į gydytojus, nes maniau, kad tai praeis savaime“, – pasakoja Julia. Per kelerius mėnesius simptomai didėjo, ją kamavo nuovargis ir vėliau tinstantis pilvas.
Pirminėse apžiūrose dažnai keliami įtarimai dėl gerybinių priežasčių – stresinės kilmės sutrikimų, dirgliosios žarnos sindromo, maisto netoleravimo ar šlapimo takų infekcijų. Julia prisimena: „Manau, kad nė vienas spėjimas nebuvo teisingas. Jie sakė, kad esu jauna, galbūt stresuoju, tai gali būti dirgliosios žarnos sindromas. Netgi išsiėmiau spiralę, išsityriau dėl laktozės arba glitimo netolerancijos ir šlapimo takų infekcijos. Tuo metu skrandžio skausmas darėsi vis stipresnis“, – prisimena Julia.
Kaip vėžys pasirodė netikėčiausiai
Galiausiai privačioje konsultacijoje paaiškėjo didelės kiaušidžių cistos, tačiau po to pasirodė, kad problema yra išplitęs žarnyno vėžys. „Galiausiai man skaudėjo taip stipriai, kad vos pajėgiau sėdėti ar vaikščioti. Taip pat atsirado baisus nuovargis. Po darbo grįždavau namo ir kelioms valandoms griūdavau į lovą“ – pasakoja Julia. Priėmimo skyriuje ji pradėjo vemti: „Priėmimo skyriuje pradėjau vemti. Man padarė rentgeno tyrimą ir pasakė, kad reikia skubios operacijos, nes plyšo žarna.
Galiausiai buvo įdėta stoma ir išgirdau, kad sergu išplitusiu žarnyno vėžiu“, – pasakoja moteris.
Vėžys buvo išplitęs pilvo ertmėje ir plaučiuose. Po operacijų ir chemoterapijos liga atsinaujino. „Jie pasakė, kad gali mane išgydyti. Išliktų didelė recidyvo rizika, bet jie sakė, kad gydymas padės“, – viltingas naujienas prisimena Julia. Dabar ji gauna paliatyviąją priežiūrą ir antikūnų gydymą: „Dabar gaunu paliatyviąją priežiūrą ir man taikomas antikūnų gydymas. Kai susirgau, jo apskritai dar nebuvo. Atrodė, kad gydymas suveikė, situacija stabilizuota. Deja, šių metų sausį pilvo ertmėje buvo rastas naujas navikas. Chirurgai negali jo pasiekti“, – pasakoja Julia.
Ką pataria medikai ir ką reikia žinoti
Pacientų skundus registruojančios institucijos duomenys rodo, kad vienas dažniausių pranešimų pastaraisiais metais buvo apie pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nepastebėtus vėžinius navikus. Profesorius Jonas F. Ludvigssonas pažymi, kad storosios žarnos vėžys 30–40 metų amžiaus grupėje yra retas; tačiau staigūs ir nauji skausmai, tinstantis pilvas, reikšmingas svorio kritimas ar kraujas išmatose turi kelti nerimą. Jis konstatuoja: „Vadinasi, kad tik viena iš tūkstančio pilvo skausmus patiriančių tokio amžiaus moterų serga žarnyno vėžiu”, – konstatuoja profesorius. Taip pat jis primena: „Pavyzdžiui, pilvo srityje užčiuoptas guzelis turėtų sukelti nerimą ir paskatinti skubiai išsitirti. Tačiau net ir paprastas skrandžio skausmas gali priversti susirūpinti, jei jis atsiranda staiga, ypač žmogui, kuris anksčiau neturėjo problemų”, – sako Jonas F. Ludvigssonas.
Julia nepraranda vilties: „Esu be galo pozityvus žmogus. Dabar mano vėžys yra nepagydomas, bet moksliniai tyrimai medicinoje vyksta taip greitai“, – vilties nepraranda moteris. Jos patirtis pabrėžia, kad nuolatinis simptomų stebėjimas, antroji nuomonė ir adekvatūs vaizdiniai bei endoskopiniai tyrimai gali sutaupyti brangaus laiko ir pagerinti gydymo galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.