Pastarųjų metų viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad daug lietuvių nepasitiki parduotuvių lentynose rastos vištienos kokybe: 67 proc. mano, kad paukščius gydant naudojami antibiotikai, o net 76 proc. įtaria hormonų naudojimą. Šios baimės formuojasi iš viešosios erdvės diskusijų ir trumpos informacijos, todėl svarbu pateikti aiškų, faktus grįstą paaiškinimą, ką leidžia arba draudžia teisės aktai ir ką reiškia praktika ūkiuose.
Hormonai – mitas
„Hormonų naudojimas paukštininkystėje yra stipriai išvešėjęs mitas – hormonai yra griežtai draudžiami visoje Europos Sąjungoje, vištienos pramonė yra stipriai prižiūrima ir reguliuojama atsakingų institucijų, tad vištos tikrai nėra auginamos naudojant hormonus”, – sako Saulius Petkevičius, paukštienos gamybos įmonės AB „Putnu fabrika Kekava“ valdybos narys. Europos Sąjungos reglamentai draudžia hormonų naudojimą kaip augimo skatinimo priemonę paukštininkystėje, todėl bet koks tokio pobūdžio preparatų naudojimas būtų neteisėtas ir griežtai sankcionuojamas.
Antibiotikai – kada ir kaip leidžiami
Skirtumas tarp hormonų ir antibiotikų yra esminis: antibiotikai nėra visiškai uždrausti, tačiau jų naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas. Antibiotikų skyrimas galimas tik gydymo tikslais, veterinaro nustatytais atvejais, su receptu ir laikantis nustatytų laukimo laikotarpių, per kuriuos vaistai pasišalina iš gyvūno organizmo. „Vis dėlto tai taip pat nėra gera praktika. Pavyzdžiui, Norvegijoje antibiotikai jau yra visiškai draudžiami – net ir gydymui. Tad ten paukštininkystės verslai privalo sukurti tokias sąlygas augti vištoms, kad pastarosios nesusirgtų ir neprireiktų jų gydyti antibiotikais.
Tokia praktika ateina ir į Baltijos šalis – Lietuvoje bei Latvijoje jau galima įsigyti vištienos, gavusios Veterinarijos tarnybų patvirtinimą, kad paukščiai buvo auginti visiškai nenaudojant antibiotikų”, – sako S. Petkevičius, paukštienos gamybos įmonės AB „Putnu fabrika Kekava“ valdybos narys.
Be to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlieka patikras ir kontrolinius laboratorinius tyrimus, kad nustatytų, ar produkte nėra pavojingų likučių. Tai reiškia, jog visa vištiena, esančia parduotuvių lentynose, privalo atitikti saugos reikalavimus.
Kaip vartotojas gali pasirinkti saugiausią vištieną
„Visa parduotuvių lentynose esanti vištiena yra tinkama vartoti ir nekenkia žmogaus sveikatai, vis dėlto kiekvienas gali rinktis pats – pirkti vištieną, kuri galimai gydymo tikslais gavo antibiotikų, ar tą, kuri jų tikrai negavo išvis”, – sako S. Petkevičius. Dietologė Žana Antonova taip pat pabrėžia edukacijos svarbą: “Šiandien internete yra gausu informacijos apie antibiotikų naudojimą auginant vištieną ir tai kelia baimes, kurias ir atspindi atlikto tyrimo duomenys. Vis dėlto čia svarbu ne bijoti, o išsiaiškinti tikruosius faktus, žinoti, kokią vištieną rinktis.
Svarbu suprasti, kad visa vištiena, esanti parduotuvių lentynose, yra saugi vartoti – tai patvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba” – sako Ž. Antonova.
Praktiniai patarimai: rinkitės produktus su aiškia kilmės ir auginimo informacija, atkreipkite dėmesį į ekologinius, beantibiotinius ar kitus sertifikatus, ir, jei norite, kreipkitės į pardavėją ar gamintoją dėl papildomos informacijos apie auginimo praktiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.