Lietuvoje kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių: pagal pateiktus duomenis net 56,1 proc. mirčių susiję su šiomis ligomis. Tuo tarpu pacientams patekti pas reikiamus specialistus dažnai tenka laukti mėnesius. Ilgos eilės prie gydytojų kabinetų ir ribotos galimybės atlikti gyvybiškai svarbius tyrimus – tai sisteminės problemos, kurios tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą ir gydymo prieinamumą.
Eilės pas specialistus
Keturių didžiųjų miestų įstaigose stebimi skirtingi laukimo terminai. Kai kuriose įstaigose į konsultacijas pas kraujagyslių ligų specialistus patekti galima per kelias savaites, tačiau pas konkrečius, labiau žinomus gydytojus — docentus ar profesorius — laukimas gali ženkliai pailgėti. Kauno klinikose, pavyzdžiui, registruotis pas gydytoją galima tą pačią arba kitą dieną, tačiau „jei konsultacijos norima pas konkretų gydytoją, žinomą docentą ar profesorių, pacientams konsultacijos laukimo trukmė gali būti ilgesnė“, – teigė ji.
Planiniams apsilankymams dažnai tenka laukti dar ilgiau. „Planiniams apsilankymams eilė mūsų įstaigoje labai ilga, šiuo metu pacientus registruojame gruodžio mėnesiui. Žinoma, yra būtinoji pagalba, šiems atvejams kasdien paliekame rezervuotų laisvų talonų. Greičiau specialisto konsultacijos sulaukia ir prevencinės programos dalyviai bei turintieji širdies nepakankamumo indikacijų“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos vadovo pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė.
Angiografijos ir brangių tyrimų prieinamumas
Angiografija — tai diagnostinis kraujagyslių tyrimas, kurio metu sprendžiama dėl invazinių intervencijų, pavyzdžiui, kraujagyslių išplėtimo ar šuntavimo. Kasmet šalyje atliekama apie 7 100 tokių procedūrų. Tačiau pacientai vidutiniškai laukia apie mėnesį, o laukimo trukmė skirtingose įstaigose gali svyruoti nuo kelių iki daugiau nei 120 kalendorinių dienų.
Tik 16 asmens sveikatos priežiūros įstaigų gali teikti angiografijos paslaugas, nes pagal galiojančius reikalavimus procedūrai privalomas kraujagyslių chirurgo dalyvavimas. Kai kurie specialistai mano, kad toks reikalavimas riboja konkurenciją ir prisideda prie eilių formavimo. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus pripažįsta, kad kraujagyslių chirurgas, atliekant procedūrą, negriežia pirmuoju smuiku, todėl jo dalyvavimas galimas, tačiau tikrai nebūtinas.
„Iš dalies sutikčiau su teiginiu, kad konkurencija šiuo atveju yra ribojama“, – svarstė D.Steponkus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į technikos panaudojimą ir regioninį išsidėstymą: „Reikia priimti kokį nors sprendimą, to imtis turėtų ir probleminių regionų gydymo įstaigos, ir Ligonių kasa. Juolab kad problemos skirtinguose regionuose gali būti kitokios. Pavyzdžiui, lygiai ta pati problema buvo mūsų krašte, kai formavosi eilės prie magnetinio rezonanso tyrimo, tačiau pakako to, kad buvo atidaryta viena privati įstaiga, atliekanti tokius tyrimus, ir kelių mėnesių laukti dabar nebereikia, žmogus tyrimo sulaukia per porą savaičių. Šiuo atveju tai buvo privataus sektoriaus lėšos, tačiau didelio skirtumo nėra, svarbiausia, kad žmonėms netektų laukti“, – kalbėjo D.Steponkus.
Ką gali daryti pacientai ir sistema
Dalį problemų galima spręsti gerinant esamos įrangos panaudojimą, sudarant lankstesnes paslaugų teikimo sutartis, skatinant privačias ambulatorines paslaugas ir mažinant perteklinius reikalavimus, kurie riboja paslaugų teikėjų skaičių. Taip pat svarbu mažinti neatvykimų skaičių: pacientai turėtų atšaukti vizitus, jei negali atvykti, taip sudarydami galimybę kitam laukiančiajam gauti paslaugą greičiau.
„Duomenys rodo, kad yra galimybė rasti specialistą, pas kurį tektų laukti trumpiau, jei pacientai rinktųsi pagal laukimo trukmę. Tad siuntimą turintis pacientas turėtų pasidomėti, kokioje gydymo įstaigoje pas reikiamą specialistą galima patekti per trumpesnį laiką. Tačiau pacientams neretai svarbūs ir kiti, neretai subjektyvūs, kriterijai, todėl pasirinkus specialistą, pas kurį susidaro didesnė eilė, tenka laukti.
Be to, pacientams, užsirašiusiems pas gydytojus, nuolat primename, kad jie būtų drausmingi ir, jei yra kokių nors priežasčių, trukdančių atvykti pas gydytoją, informuotų juos apie tai, t.y. atšauktų vizitą. Tai svarbu, nes kiekvienas neatvykęs pacientas pailgina eilę kitiems pacientams, kuriems tos pagalbos reikia galbūt skubiau.
Taip pat primename, kad labai svarbu kreipti dėmesį į kraujagyslių ligų, kurios jau daugelį metų yra pagrindinė sergamumo ir mirštamumo priežastis Lietuvoje, prevencinę. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys nuo 50 iki 65 m. bei vyrai nuo 40 iki 55 m. kartą per metus gali pasitikrinti sveikatą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. PSD apdraustiems žmonėms už sveikatos patikrinimą pagal šią prevencinę programą mokėti nereikia, nes už šias paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, – teigė Žydrūnė Baigienė.
Prevencija, efektyvesnis įrangos panaudojimas, lankstesnė paslaugų struktūra ir pacientų informuotumas gali sumažinti laukimo laiką ir išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.