Nėštumas iš esmės keičia moters organizmą: intensyvėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis, keičiasi kraujotaka ir endokrininės sistemos veikla. Dauguma šių pokyčių sąlygoja diskomfortą – nugaros skausmus, kvėpavimo pokyčius, padidėjusį krūvį širdžiai ir kraujagyslėms. Kineziterapeutė ir nėščiosioms skirtų užsiėmimų trenerė Justina Berger pabrėžia, kad tinkamai parinkta fizinė veikla daugeliu atvejų sumažina šiuos simptomus ir prisideda prie geresnės motinos bei vaisiaus būklės.
– Kokie pokyčiai vyksta moters kūne, kai ji pastoja?
– Pirmiausia suintensyvėja medžiagų apykaita, padidėja deguonies poreikis. Didesnis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, nes didėja kraujagyslių tinklas, kraujo tūris, prasideda nauja placentinė kraujotaka.
Kodėl verta sportuoti nėštumo metu?
Reguliari ir saugi fizinė veikla gerina kraujotaką, kvėpavimą ir raumenų jėgą. Tai ypač svarbu gimdymui ruošiantiems raumenims: stipresni nugaros, pilvo ir dubens dugno raumenys padeda valdyti skausmą ir trumpinti atsistatymo laiką po gimdymo. Be to, mankšta mažina nugaros skausmus, gelbsti nuo per didelio svorio priaugimo ir gali sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu pažymėti, kad motinos psichologinė gerovė – mažesnis stresas ir geresnė nuotaika – tiesiogiai veikia vaisiaus vystymąsi.
– Ar fizinė veikla padeda sumažinti šių pokyčių keliamą diskomfortą?
– Tikrai taip, visus neštumo keliamos moters kūno ir organizmo pokyčius, išgyvenamą diskomfortą ir nerimą galima sušvelninti arba jų išvengti užsiimant tinkama fizine veikla.
Praktiniai patarimai: ką rinktis ir kaip saugotis
Prieš pradedant sportuoti būtina pasitarti su gydytoju. Mankštos rūšis turėtų atitikti moters fizinį pasirengimą: vaikščiojimas, plaukimas, specializuota nėščiųjų joga ar Pilatesas – saugios ir naudingos alternatyvos. Patartina sportuoti 2–3 kartus per savaitę, kai kuriuos pratimus atlikti kasdien; Kegelio pratimai dažniausiai nereikalauja apribojimų.
Yra ir konkrečių atsargumo priemonių: vengti staigių judesių (nes nėštumo metu suminkštėja raiščiai), nekelti didelių svorių, nedaryti pratimų, kurie kelia skausmą, ir nekelti ilgai rankų virš galvos, nes tai gali sukelti priešlaikinius gimdos susitraukimus. Maksimalus širdies susitraukimo dažnis pratimų metu neturėtų viršyti 140 dūžių per minutę; pratimus didinkite palengva ir visada klausykite savo kūno.
Net jei moteris iki nėštumo buvo labai fiziškai aktyvi, dažnai galima tęsti veiklą su kai kuriais apribojimais. Svarbu pabrėžti ir mitybos vaidmenį: besimankštinančiai nėščiajai paprastai reikia papildomai apie 500 kcal, o nesisportuojančiai – apie 300 kcal.
Apibendrinant: saugiai parinkta ir tinkamai atliekama fizinė veikla nėštumo metu ne tik mažina motinos diskomfortą, bet ir prisideda prie vaisiaus sveikesnės raidos. Klausykitės specialistų ir savo organizmo – tai geriausias kelias į saugų ir sveiką laukimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.