Plaučių vėžys išlieka viena mirtiniausių onkologinių ligų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Statistikos duomenys rodo, kad penkerių metų išgyvenamumas yra apie 10 proc., o 2016 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 1293 žmonės. Mokslininkų tyrimai nurodo, kad plaučių vėžio išsivystymui įtakos turi genai, aplinka ir gyvenimo būdas — iš šių trijų daugiausiai kontroliuojamas yra būtent gyvenimo būdas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Pasak Nacionalinio vėžio instituto epidemiologijos specialistų, svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, darbo aplinka, oro tarša, nevisavertė mityba ir genetinis polinkis. „Apie 15 proc. plaučių vėžio atvejų siejami su oro tarša, kurios pagrindiniai šaltiniai yra transportas, šilumos, energetikos bei kitos pramonės įmonės. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp asmenų, gyvenančių padidinto užterštumo teritorijose, atitinkamai didėja ir rizika susirgti plaučių vėžiu. Tuo tarpu su profesiniais veiksniais siejama apie 10 proc. ligos atvejų. Nustatyta, kad kai kurių pramonės sričių ir profesijų darbuotojai, veikiami asbesto, dervų, suodžių, silicio, chromo, nikelio ir kai kurių kitų medžiagų, dažniau suserga šia liga. Taip pat, ilgalaikis ir intensyvus dyzelinių variklių išmetamųjų dujų poveikis gali padidinti ligos riziką”.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad didžiausią įtaką turi rūkymas: daugiau kaip 80 proc. plaučių vėžio atvejų siejama su tabako rūkymu. „Įrodyta, kad rūkantys asmenys plaučių vėžiu serga iki 20 kartų dažniau lyginant su niekada nerūkiusiais. Net ir retkarčiais tuo piktnaudžiaujančių tikimybė susirgti yra didesnė. Na, o kuo ilgiau asmuo rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko – tuo ligos rizika didėja”, – konstatuoja dr. R. Everatt.
Genetika, pasyvus rūkymas ir mityba
Genetiniai veiksniai gali padidinti jautrumą vėžiui, tačiau dažnai sunku atskirti paveldimumo reikšmę nuo šeimos gyvenimo būdo įtakos.
Jeigu artimas šeimos narys sirgo plaučių vėžiu, rizika padvigubėja, todėl prevencija ir ankstyvas stebėjimas tampa dar svarbesniems.
„Nemažai tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vaisių ir daržovių, rečiau serga plaučių vėžiu. Kas yra apsauginis veiksnys – vaisiuose ir daržovėse esančios tam tikros medžiagos, ar jų visuma – dar tiriama”, – sako mokslininkė. Subalansuota mityba, turtinga antioksidantais ir ląsteliena, gali padėti bendram sveikatos palaikymui ir mažinti onkologinę riziką.
Prevencija: ką kiekvienas gali padaryti
Pagrindinė prevencijos priemonė — visiška tabako vartojimo nutrauka. Rūkymą verta mesti naudojant patikrintas priemones: el. cigaretėmis verta elgtis atsargiai ir jas vertinti kaip trumpalaikę pagalbą, o ne ilgalaikį sprendimą. „Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad elektroninės cigaretės galbūt yra mažiau kenksmingos už įprastas cigaretes. Vis tik, ilgalaikis jų poveikis dar nėra žinomas. Kol kas nėra ir vieningos nuomonės ar elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti bei, ar dėl sukeliamos priklausomybės nuo nikotino jos neskatina jaunų žmonių pradėti rūkyti. Kad būtų atsakyta į visus klausimus, reikia daugiau mokslinių tyrimų”, – sako dr. R. Everatt.
Be individualių pastangų, svarbios ir visuomeninės priemonės: oro taršos mažinimas, profesionalių rizikų kontrolė darbo vietose, radono patalpų tikrinimas ir skiepijimų bei sveikatos švietimo stiprinimas. Taip pat vertėtų apsvarstyti privalomus prevencinius patikrinimus aukštos rizikos grupėms — pavyzdžiui, žemo dozavimo kompiuterinę tomografiją (LDCT) ilgalaikiams rūkaliams, kur tai įmanoma pagal tarptautines rekomendacijas.
Apibendrinant, daugumą plaučių vėžio atvejų galima užkirsti arba sumažinti riziką iš esmės keisdami gyvenimo būdą ir mažindami aplinkos taršą. Ankstyva prevencija ir nusiteikimas mesti rūkyti išlieka kertiniai veiksniai gelbstint gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.