Higienos instituto duomenys rodo, kad tik apie trečdalis Lietuvos vaikų (0–17 m.) turi visiškai sveikus dantis. Tyrimai taip pat atskleidžia, jog dauguma mokyklinio amžiaus vaikų dantis valosi per retai: vos daugiau nei pusė 5–9 klasių mokinių tai daro daugiau nei vieną kartą per dieną. Šios statistikos akivaizdžiai parodo, kad profilaktika šalyje vis dar neatlieka savo vaidmens, o rezultatas – dažni ėduonies atvejai ir papildomi gydymo poreikiai.
Vaikų odontologė Vitalija Tučė pabrėžia tėvų vaidmenį kasdienėje burnos priežiūroje: “Tokio amžiaus vaikai dantis turėtų valyti du kartus per dieną ir tai turėtų daryti nuo mažų dienų. Iki 9-10 metų už vaikų burnos priežiūrą, dantų valymą turi atsakyti tėvai.
Paprasčiausia nuo pat pirmo danties išdygimo dantų valymo procedūrą įpratinti atlikti du kartus per dieną: iš pradžių pats vaikas gali valyti dantukus, bet tėvai būtinai turi juos pervalyti pakartotinai arba bent jau „pasekti” ir patikrinti vaikų dantų išsivalymo kokybę“, – aiškina odontologė.
Priežiūros priemonės ir nemokamos paslaugos
Svarbu ne tik valyti dantis reguliariai, bet ir naudoti amžiui tinkamas priemones: fluoruotą dantų pastą su tinkamu fluoro kiekiu, vaikui pritaikytą šepetėlį, tarpdančių valymo priemones bei liežuvio valiklį. Šias priemones rekomenduojama aptarti su vaiko odontologu arba burnos higienistu profilaktinio vizito metu, kad būtų pasirinkta saugiausia ir efektyviausia rutina.
Nuo šių metų vasario įdiegta keturios naujos paslaugos vaikų burnos higienai, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl tėvai už jas nemoka. Du kartus per metus vaikams nuo 1 iki 17 metų mokamai (finansuojamai) vertinami ir mokomi burnos higienos įgūdžiai, vieną kartą per metus vaikui nuo 3 iki 17 m. atliekama profesionali burnos higiena, o du kartus per metus gali būti taikomas dantų fluoravimas. Tokios priemonės sumažina ėduonies riziką ir užtikrina laiku suteiktą prevencinę priežiūrą.
Profilaktika – dalis bendros sveikatos
„Rekomenduoju neatidėlioti profilaktinių vizitų nei pas odontologą, nei pas vaiko gydytoją, laiku pasitikrinti kraujo rodiklius, vitaminus, kalbėtis apie kitų (ypač LOR, alerginių ligų) gydymą ir profilaktiką, nes visą tai glaudžiai susiję ir su vaiko burnos sveikata.“ Ši odontologės pastaba pabrėžia, kad burnos sveikata yra neatskiriama bendros organizmo sveikatos dalis: mityba, imuninė sistema ir lėtinės ligos tiesiogiai veikia dantų bei dantenų būklę.
Tėvams verta žinoti ir dažniausiai pasitaikančius mitus: pieninių dantų nereikėtų ignoruoti, vaiko gebėjimą valytis nereikėtų pervertinti, burnos priežiūra turi prasidėti dar prieš pirmuosius dantis, fluoro turinti pasta yra saugi ir efektyvi, o profesionali burnos higiena reikalinga ir vaikams. Reguliarūs profilaktiniai vizitai padeda ne tik laiku pastebėti ėduonį, bet ir sudaryti individualų priežiūros planą, parinkti priemones bei sumažinti gydymo poreikį ateityje.
Praktiški patarimai: pradėkite rutiną nuo pirmos dienos, kontroliuokite pastos kiekį (ryžio grūdo dydžio mažyliams, žirnio – vyresniems), reikalui esant pervalykite vaiko dantis, reguliariai lankykitės profilaktiškai ir diskutuokite su specialistu apie priemones bei dietą. Tokiu būdu profilaktika tikrai gali išgelbėti vaikų šypsenas ir sumažinti skausmą bei stresą, susijusį su dantų gydymu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.