Daugelis žmonių pastebėjo, kad po raudono vyno išgėrimo jiems dažniau atsiranda galvos skausmas. Iki šiol svarstyta įvairių priežasčių – nuo histamino ir taninų iki sulfitų. Naujesni tyrimai atkreipia dėmesį į augalinį pigmentą kvercetiną, esančią vynuogių odele, kaip į potencialų mechanizmą, galintį paaiškinti šį reiškinį.
Kvercetinas – naujasis įtariamasis
Kvercetinas yra natūralus antioksidantas, randamas daugelyje vaisių ir daržovių, ypač vynuogių odele. Tyrimai rodo, kad kvercetinas gali slopinti fermentą ALDH2, kuris atsakingas už alkoholiui susidariusio toksiško metabolito – acetaldehido – skaidymą. Alkoholio vartojimo metu acetaldehidas susidaro kaip tarpinis produktas ir greitai turi būti paverčiamas nekenksmingesne medžiaga. Jeigu ALDH2 aktyvumas sumažėja, acetaldehidas kaupiasi, o tai gali sukelti odos paraudimą, šilumos pojūtį ir galvos skausmą.
Kiti įprasti kaltininkai: histaminas, taninai ir sulfito
Raudonajame vyne yra daugiau medžiagų, kurios gali provokuoti reakcijas: histamino, kuriam padidėjus kraujagyslės išsiplečia ir gali atsirasti galvos skausmas; taninų, galinčių skatinti neurotransmiterius, susijusius su skausmo suvokimu. Sulfitai – konservantai, kurie dažnai minimi kaip kaltininkai, iš tiesų būna įvairiuose produktuose ir daugelyje atvejų jų koncentracija baltajame ar saldžiajame vyne gali būti didesnė nei raudonajame, todėl sulfito kaltinimas ne visada atlaiko kritinę analizę.
Kas lemia individualų jautrumą?
Ne visi žmonės reaguoja vienodai. Apie 8 % žmonių (dažniau Rytų Azijos populiacijose) turi genetinį ALDH2 fermento defektą, todėl acetaldehidas po alkoholio vartojimo greičiau kaupiasi ir sukelia stipresnes reakcijas. Tačiau net nežymus ALDH2 slopinimas kvercetinu gali pasunkinti simptomus ir lemti, kad net asmuo be genetinio trūkumo po raudono vyno patirs galvos skausmą.
Praktiniai patarimai
Jeigu pastebite, kad po raudono vyno dažnai skauda galvą, verta išbandyti keletą priemonių: rinktis baltą ar mažiau taninų turintį vyną, vartoti mažesnį kiekį alkoholio, gerti lėčiau ir valgyti maistą kartu su vynu, kad sulėtėtų alkoholio įsisavinimas. Aukštos kokybės vynai, kurie daugiau brandinami ir gaunami iš saulėtų vietovių, gali turėti didesnį kvercetino kiekį, todėl kartais brangesnis vynas gali reaguoti stipriau. Jei reakcijos stiprios ar kartu pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, odos bėrimas ar stiprus širdies plakimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Mokslininkai toliau tiria šį reiškinį, nes daugelis įtariamųjų veiksnių (histaminas, taninai, kvercetinas, genetika) gali veikti kartu. Kol nėra vienareikšmiškų atsakymų, pagrindinė prevencija – saikingas alkoholio vartojimas ir stebėjimas, kurie gėrimai sukelia nemalonius simptomus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.