Per metus Lietuvoje daugiau nei 300 žmonių užsikrečia burnos vėžiu. Tai – viena dažniausių onkologinių ligų, dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Alytiškės Rimos istorija iliustruoja, kaip smulki, ilgai negyjanti žaizdelė burnoje gali būti rimtos ligos pradžia ir kodėl svarbu neignoruoti pirmųjų simptomų.
Pirmieji požymiai ir pavėluota reakcija
Ilgiau kaip dvi ar tris savaites burnoje negyjanti opelė gali būti vienas pirmųjų burnos vėžio požymių. Rima pirmuosius simptomus palaikė protezuotų dantų dirginimu: „Pradėjo skaudėti. Maniau, kad įlinko protezuotų dantų tiltelis. Atrodo, kad jis man pažeidė gleivinę, bet aš nieko neįtariau. Skausmas didėjo. Tada poliežuvinė gleivinė pasidarė tokia raudona, jautri. Tada, kai jau pradėjo nepakenčiamai skaudėti, kreipiausi į gydytoją”, – pasakojo Rima. Iš pradžių jai buvo skirti antibiotikai, tačiau pagerėjimo nebuvo, ir tik vėliau atlikti tyrimai atskleidė piktybinį naviką.
Gydytojos įžvalgos ir praktiniai patarimai
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja Jolita Gibavičienė primena, kad daug pacientų kreipiasi per vėlai. Ji iliustruoja sunkias situacijas: „Pavyzdžiui, su burnoje esančia 5 centimetrų navikine žaizda. Tai yra didelis plotas. Iš tokios žaizdos bėga kraujas, yra kvapas, kliba dantys, kakle – didžiulis mazgas, kuris net paraudęs ir pūliuojantis”. Gydytoja pataria nesikliauti vien tik viena nuomone: „Jeigu jums nepadeda gydytojo konsultacija, vis tiek yra ta žaizda, ir ji negyja, toliau tęskite pagalbos paieškas. Verta išklausyti antros nuomonės. Nesakau, kad reikia bėgioti, blaškytis nieko nedarius, bet vis tik būna, – sako otorinolaringologė.
– Burnos vėžys nėra labai dažnas susirgimas, tai ne kasdieniai įvykiai. Kartais mes susiduriame su pacientais, kurie iš tikrųjų kreipėsi pas gydytojus, bet tiesiog būna uždelsta.“ Ankstyvas kreipimasis į specialistus suteikia didesnes išgijimo galimybes ir sumažina gydymo komplikacijas.
Gydymas, atkryčiai ir gyvenimo kokybė
Rimai buvo atlikta operacija, spindulinė terapija ir chemoterapija, tačiau liga atsinaujino kelis kartus: „Tikrai buvo sudėtinga operacija. Aš buvau visa ištinusi. Visas veidas mėlynas. Turbūt, netgi, kaulą man truputį gramdė, jie tiesiog tą poliežuvinę gleivinę man išpjovė”, – prisimena moteris. Po paskutinių tyrimų rezultatai gerėjo: „Dabar man netgi leidžia ir protezuoti dantis, nes apačioje nebeturiu visiškai dantų”, – džiaugiasi Rima. Tai pabrėžia, kad specializuotas gydymas, operacijų metu atliekama defekto rekonstrukcija ir vėlesnė reabilitacija yra būtini, kad pacientas galėtų valgyti, kalbėti ir gerinti gyvenimo kokybę.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra ilgalaikis rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas – jų derinys reikšmingai padidina burnos vėžio riziką. Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į žmogaus papilomos virusą: „Mes, gydytojai, matome, kad keičiasi pacientų kontingentas. Anksčiau tai būdavo 60-70 metų pacientai, dabar – net ir 30 metų”, – sako gydytoja. „Žmogaus papilomos virusas yra toks reiškinys, kuris patenka į žmogaus organizmą. Organizmas gali jį pats sunaikinti, tačiau susidarius tam tikroms sąlygoms – pasilpus imunitetui ar dar kartą atsiradus užkratui, jis tiesiog „paruošia dirvą” vėžinėms ląstelėms progresuoti. Taip vėžys ir atsiranda”, – priduria ji.
Priešvėžinė priežiūra apima reguliarų burnos apžiūrą, dantų higieną, tinkamą protezų priežiūrą ir greitą reagavimą į ilgai negyjančias opas ar pakitimus. Pastebėjus įtartiną darinį ar padidėjusius limfmazgius – kreipkitės į gydytoją kuo skubiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.