Įžanga
Nors žmonių pasiutligės atvejai Europoje registruojami retai, ši liga pasaulyje išlieka itin pavojinga. Skaičiuojama, kad kasmet nuo pasiutligės miršta apie 59 000 žmonių, o didžioji dalis atvejų registruojama Azijoje ir Afrikoje. Vis dėlto rizika egzistuoja visur, kur virusas cirkuliuoja tarp laukinių ar naminių gyvūnų.
Pasiutligė kelia grėsmę ne tik žmonėms, bet ir augintiniams, todėl prevencija – pirmiausia vakcinacija ir saugus elgesys su gyvūnais – išlieka svarbiausia apsaugos priemone.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė (rabies) – tai virusinė, ūminė centrinės nervų sistemos infekcija, kuria gali susirgti visi žinduoliai, įskaitant žmogų.
Liga:
- perduodama iš gyvūnų žmonėms (zoonozė),
- beveik visada baigiasi mirtimi pasireiškus simptomams,
- pažeidžia smegenis ir nugaros smegenis,
- sukelia neurologinius ir elgesio sutrikimus.
Pasauliniu mastu žmogus nuo pasiutligės miršta vidutiniškai kas 9–10 minučių, o apie 40 % aukų sudaro vaikai.
Kaip plinta pasiutligė?
Pagrindinis perdavimo kelias
- Įkandimas (per užsikrėtusio gyvūno seiles).
Rečiau pasitaikantys keliai
- Seilių patekimas ant pažeistos odos ar gleivinių,
- Įbrėžimai,
- Labai retais atvejais – organų transplantacija.
Net 99 % žmonių atvejų susiję su šunų įkandimais.
Kokie gyvūnai platina pasiutligę?
Virusą gali perduoti bet kuris žinduolis, tačiau dažniausi platintojai:
Laukiniai gyvūnai
- Lapės
- Šikšnosparniai
- Šernai
- Kiaunės
- Žebenkštys
- Usūriniai šunys
Naminiai gyvūnai
- Šunys
- Katės
Augintiniai dažniausiai užsikrečia kontaktuodami su laukiniais gyvūnais, pavyzdžiui, miške ar priemiesčiuose.
Kodėl pasiutligė tokia pavojinga?
Nepaisant medicinos pažangos:
- Liga išlieka 100 % mirtina, jei simptomai jau pasireiškė.
- Specifinio gydymo nėra.
- Galima tik profilaktika po kontakto (vakcinacija + imunoglobulinas).
Gera žinia ta, kad pasiutligė yra visiškai išvengiama taikant vakcinaciją.
Tarptautinės organizacijos siekia, kad iki 2030 m. būtų eliminuotos žmonių mirtys nuo šunų platinamos pasiutligės.
Pasiutligės simptomai
Žmonėms
Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Ankstyvieji simptomai:
- Karščiavimas
- Silpnumas
- Galvos skausmas
- Dilgčiojimas ar skausmas įkandimo vietoje
Vėlyvieji simptomai:
- Nerimas, sujaudinimas
- Agresija
- Haliucinacijos
- Vandens baimė (hidrofobija)
- Rijimo sutrikimai
- Paralyžius
- Koma → mirtis
Gyvūnams
Užsikrėtę gyvūnai keičia elgesį.
Dažni požymiai:
- Agresyvumas arba neįprastas draugiškumas
- Žmonių baimės praradimas
- Gausus seilėtekis
- Rijimo sutrikimai
- Paralyžius
- Koordinacijos stoka
Katėms:
- Staigus agresyvumas
- Garsus miaukimas
- Slėpimasis
- Paralyžius prieš mirtį
Šunims:
- Elgesio pokyčiai
- Perdėtas lojimas
- Kramtymo noras
- Seilėtekis
- Žvairumas
- Rijimo sunkumai
Gyvūnai dažniausiai nugaišta per ~10–15 dienų nuo simptomų pradžios.
Kaip apsaugoti save ir augintinius?
1. Augintinių vakcinacija
Tai svarbiausia prevencijos priemonė.
- Šunų vakcinacija daugelyje šalių privaloma.
- Rekomenduojama skiepyti ir į lauką išeinančias kates.
- Reguliarūs skiepai sukuria „kolektyvinį imunitetą“.
Skaičiuojama, kad paskiepijus ≥70 % šunų populiacijos, viruso plitimas teritorijoje gali būti sustabdytas.
2. Saugus elgesys gamtoje
- Nelieskite laukinių gyvūnų.
- Nemaitinkite jų.
- Neleiskite augintiniams su jais kontaktuoti.
- Venkite liesti sužeistus ar keistai besielgiančius gyvūnus.
Ypač atsargiai elkitės su šikšnosparniais.
3. Vaikų edukacija
Vaikams būtina paaiškinti:
- Neliesti nepažįstamų gyvūnų.
- Nebėgti nuo šunų.
- Pranešti suaugusiesiems apie įkandimą ar įdrėskimą.
Ką daryti įkandus gyvūnui?
Pirmoji pagalba
- Nedelsiant plaukite žaizdą tekančiu vandeniu ir muilu ≥15 min.
- Dezinfekuokite antiseptiku.
- Uždenkite steriliu tvarsčiu.
Tai gali sumažinti infekcijos riziką net iki kelių dešimčių procentų.
Tolimesni veiksmai
- Nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Bus įvertinta pasiutligės rizika.
- Prireikus skiriama poekspozicinė vakcinacija.
- Kartais skiriamas imunoglobulinas.
Jei įkando naminis gyvūnas
- Paprašykite skiepų pažymėjimo.
- Gyvūnas stebimas veterinarų (dažn. 10–15 dienų).
Jei įkando laukinis ar pabėgęs gyvūnas
- Situacija vertinama kaip didelės rizikos.
- Vakcinacija pradedama nedelsiant.
Kada kreiptis į veterinarą?
Nedelsiant, jei augintiniui pasireiškia:
- Staigūs elgesio pokyčiai
- Agresija
- Rijimo sutrikimai
- Paralyžius
- Seilėtekis
Ankstyva reakcija padeda apsaugoti žmones ir kitus gyvūnus.
Išvados
Pasiutligė išlieka viena pavojingiausių infekcinių ligų pasaulyje, tačiau kartu ir viena labiausiai išvengiamų. Reguliari augintinių vakcinacija, atsargus elgesys su laukiniais gyvūnais ir greita medicininė pagalba po įkandimo gali išgelbėti gyvybę.
Prevencija šiuo atveju yra vienintelė veiksminga apsauga — tiek žmonėms, tiek jų augintiniams.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.