Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti moteris, siekdama ekstremalaus kūno modifikavimo, ryžosi ištatuiruoti akies obuolį. Vietoje planuotos estetikos ji susidūrė su rimtomis komplikacijomis: uždegimu, stipriu tinimu ir grėsme prarasti regėjimą vienoje akyje. Ši istorija primena, kad medicininiai rizikos veiksniai gali būti itin dideli net ir tada, kai procedūrą atlieka ne medicinos įstaigoje.
Kokia procedūra ir kodėl ji pavojinga
Akies obuolio tatuiravimas (sclera tattooing) apima dažų įvedimą į išorinį akies baltymo sluoksnį. Nors ši technika nėra nauja, ji nėra standartizuota medicinos praktikoje ir asocijuojasi su dideliu infekcijos, uždegimo bei toksinės reakcijos rizika. Dažai gali dirginti akies audinius, patekti į gilesnes struktūras arba sukelti imuninę reakciją, o tai lemia skausmą, tinimą ir uždegimą, kurių pasekmės gali būti negrįžtamos.
Moteries pasakojimas ir medikų įspėjimai
Ji pati viešai atskleidė patirtį ir pripažino savo klaidą: „Prieš tris savaites tatuirav o mano akies obuolį. Tai buvo mano pačios sprendimas ir pati esu kalta, kad nepaieškojau labiau patyrusio meistro. Patikėjau pirmo pasitaikusio žodžiais ir, deja, to užteko mane įtikinti.
Mane tatuiravęs meistras Ericas Brownas teigė, kad tai yra daręs ne kartą. Pasitikėjau juo, o dabar kenčiu pasekmes.
Iš karto po procedūros akis ir aplinkiniai audiniai ėmė tinti. Turėjau vykti pas gydytojus, nes skausmas ir tinimas buvo neapsakomi. Jie teigė, kad tokią reakciją sukėlė neskiesti dažai, per didelis jų kiekis akyje.
Savo istorija dalinuosi tam, kad įspėčiau žmones būtų atsargesniais ir atsakingiau rinktis asmenis, kurie kokiu nors būdu prisilies prie jų kūno. Taip pat, kiekvienas turėtų žinoti ne tik tai, ar meistras įgudęs, bet ir tai, kaip procedūra turi būti atlikta. Tai yra būtina, nes pastebėjus, kad jos atlikimas kelia klausimų, reikėtų iš karto ją nutraukti.
Kol kas ligoninėje lankiausi jau tris kartus. Pirmąją savaitę ir kelias dienas į akį lašinau antibiotikus, o dabar jau keturias dienas naudoju steroidų lašiukus, kurie tik šiek tiek padėjo sumažinti vidinį akies tinimą. Išorinis tinimas tęsėsi beveik savaitę.
Pirmoji nuotrauka, kurioje matyti per veidą bėgantis rašalas, yra atlikta iš karto po procedūros. Antroji, kurioje akis tokia užtinusi, jog negaliu jos atmerkti, – kitą dieną. Kitos nuotraukos yra padarytos praėjus trims savaitėms po tatuiravimo.
Praėjus trims savaitėms vis dar matyti stiprus vidinių audinių tinimas.
Medikai įspėja, kad jeigu nieko nebus imtasi, aš prarasiu regėjimą, todėl nuosekliai seku jų nurodymus.
Todėl prašau visų, kuriuos domina bet kokia kūno modifikacija, į tai žiūrėkite labai atsakingai ir būkite atsargūs.“ – rašoma viešoje žinutėje.
Kaip elgtis ir ko vengti
Jei svarstote apie panašias procedūras, verta žinoti kelis pagrindinius patarimus: pirma, pasidomėkite specialistų kvalifikacija ir klientų atsiliepimais; antra, rinkitės medicinos įstaigas arba konsultuokitės su oftalmologu prieš procedūrą; trečia, apsvarstykite mažiau invazines alternatyvas, pavyzdžiui, spalvotus kontaktinius lęšius. Pastebėjus skausmą, stiprų tinimą ar regėjimo pablogėjimą, nedelsiant kreipkitės į gydytojus — laiku pradėtas gydymas gali sumažinti ilgalaikes pasekmes.
Išvados
Akies obuolio tatuiruotė gali atrodyti kaip unikali saviraiškos forma, tačiau rizikos yra reikšmingos ir potencialiai grėsmingos regėjimui. Ši istorija yra įspėjimas: kūno modifikacijoms reikėtų rinktis atsakingai, gerai įvertinus galimas pasekmes ir pasikonsultavus su medicinos specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.