Miokardo infarktas, dar žinomas kaip širdies priepuolis, yra viena iš dažniausių suaugusiųjų mirties priežasčių pasaulyje. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad infarktas gali prasidėti ir be įprastinių, stiprių skausmų bei simptomų. Toks reiškinys vadinamas tyliojo infarkto forma – jis gali išsivystyti ir likti nepastebėtas, o tai kelia didelį pavojų sveikatai.
Kaip teigia Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė profesorė Jurgita Plisienė, tylusis infarktas pasitaiko maždaug penktadaliui visų miokardo infarktų atvejų. Dažnai pacientas net neįtaria, kad jam jau įvyko infarktas. Tai labai pavojinga, nes neretai laiku nesuteikus pagalbos, padidėja komplikacijų rizika ir blogėja širdies funkcijos perspektyvos.
Kaip atpažinti tylųjį infarktą?
Tipinis miokardo infarktas pasireiškia intensyviu krūtinės skausmu, kuris dažnai plinta į kairįjį petį, žandikaulį ar ranką. Dažnai lydimas šalto prakaito, dusulio, stipraus silpnumo. Tačiau tylusis infarktas gali vykti be tokių klasikinų požymių arba jie yra neįprasti ir nespecifiški.
Profesorius Alvydas Unikauskas pabrėžia, kad net 20 proc. visų infarktų gali būti atipiniai arba visiškai besimptomiai. Tyliojo infarkto metu žmogus gali jausti bendrą nuovargį, galvos svaigimą, lengvą galvos skausmą, skrandžio skausmą ar pykinimą, o kai kuriais atvejais net peršalimo simptomus.
Be to, gali atsirasti ir dar keistesni požymiai, pavyzdžiui, jausmas, tarsi drabužiai ar kelnės veržtų kojas, pilvo pūtimas, oro trūkumas ir netgi poreikis miegoti keliomis pagalvėmis – tai gali būti širdies nepakankamumo ženklai. Virškinimo sutrikimai neretai supainiojami su kitomis ligomis.
Kam ypač svarbu atkreipti dėmesį?
Daugiausia rizikos patirti tylųjį infarktą turi asmenys, turintys padidintų širdies ligų rizikos veiksnių. Tai yra rūkantys, nutukę žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turintys aukštą kraujospūdį arba padidėjusį cholesterolio kiekį.
Ypač cukriniu diabetu sergantieji pacientai dažnai jaučia mažesnį skausmo intensyvumą arba jo visai nepajunta.
Dėl nervų sistemos pažeidimų diabetikai gali patirti beskausmę infarkto formą, dėl to liga neretai diagnozuojama pavėluotai. Tai dar kartą pabrėžia, kad simptomų nebuvimas nereiškia, jog širdies sveikata yra gera.
Svarba laiku diagnozuoti ir gydyti
Kardiologė Jurgita Plisienė išskiria, kokią svarbą turi ankstyvas tyrimas ir laiku atpažinti simptomus: „Žmonės, kurie sugeba identifikuoti atipinius infarkto požymius ir kreipiasi į gydytojus, padeda išsaugoti širdies raumenį ir išvengti rimtų komplikacijų. Dažnai skrandžio skausmas ar pykinimas būna ignoruojami – tai didelė klaida, nes tai gali būti infarkto signalai.“
Profesorės teigimu, pirmosios dvi valandos po infarkto pradžios yra pačios svarbiausios – kuo greičiau praplečiamos užsikimšusios kraujagyslės, tuo daugiau širdies audinio išsaugoma, o pasekmės būna mažesnės. Todėl, pajutus bent menkiausius įtarimus ar neįprastus pojūčius, svarbu nedelsti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Apibendrinimas
Tylusis infarktas – pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti be tipiškų simptomų, todėl ypač svarbu žinoti rizikos veiksnius, atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus bei nedelsti kreipiantis į medikus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir kardiogramos atlikimas gali padėti diagnozuoti net ir neskausmingus infarktus ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms bei netgi išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.