Per pastarąsias savaites medicinos bendruomenę sukrėtė keli sunkūs atvejai, kai pacientėms po koncentruotų papildų su ciberžole prireikė kepenų transplantacijos. Tokios istorijos primena, kad maisto papildai ir žoliniai preparatai, nors dažnai vertinami kaip „natūralūs“ ir saugūs, gali turėti rimtų šalutinių poveikių.
VUL Santaros klinikų ir kitų gydymo įstaigų specialistai pastebi išaugusį pacientų, pateikiančių kepenų fermentų pakilimus susijusių su papildų vartojimu, skaičių. „Savo praktikoje esame turėję pacientų, kuriems ciberžolės turintys papildai sukėlė toksinį, tiksliau – papildų sukeltą kepenų uždegimą. Mūsų stebėtais atvejais pažeidimas neprogresavo iki ūminio kepenų nepakankamumo, tačiau kepenų fermentų padidėjimas buvo reikšmingas ir reikėjo nutraukti preparatą bei stebėti pacientus”, – teigia gydytoja.
Kokie preparatai kelia didesnę riziką
Specialistai įspėja, kad pavojų kelia ne tik kurkumino arba ciberžolės ekstraktai. „Sunkaus kepenų pažeidimo ir kepenų nepakankamumo atvejų esame turėję vartojant kitus žolinius preparatus – ašvagandą, koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus ir įvairius daugiakomponenčius žolelių mišinius, sportui skirtus papildus. Tokiais atvejais kartais būna sunku tiksliai nustatyti, kuri konkreti medžiaga sukėlė pažeidimą, nes viename papilde gali būti daug skirtingų augalinių ekstraktų, o produkto sudėtis ne visuomet visiškai atitinka tai, kas nurodyta etiketėje”, – įspėja gydytoja.
Taip pat minimos garcinija, juodoji blakė (black cohosh), Polygonum multiflorum (fo‑ti), ugniažolės ir kai kurie tradicinės kinų ar ajurvedinės medicinos mišiniai. Daugiakomponentiniai produktai ypač rizikingi dėl galimų sąveikų ir nežinomos sudėties.
Kaip papildai daro žalą kepenims
Kepenys metabolizuoja didžiąją dalį į organizmą patenkančių medžiagų, todėl jose gali atsirasti tiesioginis toksinis pažeidimas arba išsivystyti imuninė reakcija prieš kepenų audinį. „Literatūroje aprašyta ne tik hepatito ir geltos, bet ir ūminio kepenų nepakankamumo atvejų, kai prireikė transplantacijos.
Vis dėlto bendroje vartotojų populiacijoje tokia reakcija išlieka reta”, – paaiškina gydytoja.
Ypač pavojingi preparatai, kurių sudėtyje yra medžiagų didinančių veikliųjų junginių pasisavinimą. „Ypač atsargiai reikėtų vertinti preparatus, kuriuose yra piperino, juodųjų pipirų ekstrakto ar kitų medžiagų, didinančių kurkumino pasisavinimą. Geresnis pasisavinimas gali reikšti ne tik stipresnį pageidaujamą, bet ir toksinį poveikį. Įprastai naudojant ciberžolę kaip prieskonį maiste baimintis nereikėtų. Maiste jos kiekiai gerokai mažesni nei koncentruotuose papilduose, todėl prieskonio vartojimo nereikėtų tapatinti su šimtais ar net daugiau kaip tūkstančiu miligramų kurkumino ekstrakto kapsulėse”, – sako specialistas.
Simptomai ir pirmieji veiksmai
Įspėjamieji signalai: silpnumas, pykinimas, apetito stoka, vėmimas, skausmas dešinėje pašonėje, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, odos niežėjimas, pageltusi oda ar akys. Pavojingi požymiai – mieguistumas, sumišimas, lengvai atsirandančios kraujosruvos ar kraujavimas. Pajutus simptomus, būtina nedelsiant nutraukti įtariamą papildą ir kreiptis į gydytoją.
„Todėl, tiriant neaiškios kilmės hepatitą, labai svarbu paklausti ne tik apie receptinius vaistus, bet ir apie visus papildus, arbatas, miltelius, lieknėjimo ar „detoksikacijos“ preparatus”, – pabrėžia gydytoja. Be to, „Užrašas „natūralus“ nereiškia, kad produktas yra saugus, o žolelių mišinys nebūtinai yra švelnesnis už vaistą”, – įspėja G. Milaknytė.
Geriausia prevencija – atsakingas papildų vartojimas: konsultacija su gydytoju ar vaistininku, tikrinimas produkto kilmės, nevartoti kelių stiprių preparatų vienu metu ir pranešti apie nepageidaujamas reakcijas priežiūros institucijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.