Dažnai manydami, kad ankstyvą vasarą saulė yra „ne tokia pavojinga“, praleidžiame apsaugos priemones ir rizikuojame odos sveikata. Ankstyvą sezoną oda dar nėra prisitaikiusi prie intensyvių ultravioletinių spindulių, todėl net trumpas buvimas lauke gali baigtis paraudimu, perštėjimu ar net skausmu. Vaistininkė Judita Voverė pabrėžia, kad greita ir teisinga priežiūra padeda sumažinti diskomfortą ir sumažinti ilgalaikės žalos riziką.
Svarbu greita reakcija
Nudegimą saulėje atpažinti paprasta: pirmasis požymis – odos paraudimas, vėliau gali atsirasti deginimo jausmas, perštėjimas ir patinimas. Reaguoti reikia nedelsiant – vėsinimas mažina uždegimą ir skausmą. „Pastebėjus paraudimą ar perštėjimą, pirmas žingsnis turėtų būti odos vėsinimas. Saugiausias ir veiksmingiausias būdas – naudoti vėsius, bet ne šaltus kompresus. Jie gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti nemalonius pojūčius. Taip pat galima nusiprausti po vėsiu dušu, tačiau nereikėtų užsibūti per ilgai“, – pataria vaistininkė.
Kaip palengvinti nemalonius pojūčius?
Vėsesnis, bet ne ledu temperatūros vanduo padeda sumažinti odos temperatūrą ir pagerinti savijautą. Vengti reikėtų tiesioginio ledo kontakto su oda, nes jis gali sukelti papildomą audinių traumą. Odai drėkinti rinkitės lengvos tekstūros priemones: geliai arba losjonai be kvapiųjų medžiagų; purškiamas terminis vanduo taip pat atgaivina ir ramina odą. Svarbu atsargiai elgtis su šveitimu ar šiurkščiais rankšluosčiais – švelniai tapšnoti, o ne trinti.
Vaistininkė rekomenduoja sumažinti skausmą vartojant nereceptinius analgetikus, tačiau dozę ir vartojimo dažnumą geriausia aptarti su vaistininku, ypač kalbant apie vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių gydymą. Svarbu stebėti bendrą būklę: galvos skausmas, pykinimas, didelis silpnumas ar karščiavimas gali būti dehidratacijos ar sisteminio poveikio požymiai.
Ką vengti ir kada kreiptis į gydytoją?
„Po odos nudegimo reikėtų vengti naudoti veido ir kūno priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra kvapiklių, alkoholio, rūgščių, retinolio ar kitų stipriai veikiančių ingredientų. Taip pat nederėtų tepti odos grynaisiais aliejais ar jų pagrindu pagamintais produktais – tokios priemonės tarsi sudaro sandarią plėvelę, trukdančią odai kvėpuoti, todėl uždegimas gali tik sustiprėti. Jei po kelių dienų oda pradeda luptis, nebandykite jos plėšyti ar šveisti – taip galima sukelti ne tik dar didesnius pažeidimus, bet ir infekcijas“, – tvirtina vaistininkė J. Voverė.
Kreiptis į gydytojus būtina, jei nudegimas yra labai stiprus, atsiranda dideli pūslės (burbuliukai), žymus patinimas, karščiavimas arba paciento būklė prastėja. Taip pat medikų pagalbos reikia, jei nudegimas apima didelę kūno dalį, vaiką, pagyvenusį žmogų ar imunodeficito turintį asmenį.
Prevencija – geriausia priemonė
Prevencija yra paprasta: rinkitės kremą su SPF 30 arba SPF 50, jautriai odai – SPF 50+. Priemonę reikia užtepti 20–30 minučių prieš išeinant į saulę ir atnaujinti kas kelias valandas arba po maudynių bei intensyvaus prakaitavimo. Venkite tiesioginių saulės spindulių tarp 11 ir 16 val., dėvėkite apsaugančius drabužius, skrybėles ir akinius nuo saulės. Tokie paprasti įpročiai sumažins nudegimo riziką ir prisidės prie odos sveikatos išsaugojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.