Šiltuoju metų laiku viduriavimas tampa dažnesnė problema tiek vaikams, tiek suaugusiems. Svarbu ne tik atpažinti simptomus, bet ir žinoti, kaip elgtis, kad išvengtumėte dehidratacijos ir kitų komplikacijų. Vaistininkė Judita Voverė paaiškina, kaip atpažinti virusinį viduriavimą, kada sunkiau sergant reikalinga medicininė pagalba ir kokios priemonės padeda greičiau atsigauti.
Kokie simptomai padeda atskirti viduriavimo priežastis?
Viduriavimas gali būti sukeltas skirtingų veiksnių: virusų, bakterijų, maisto apsinuodijimo arba neinfekcinių priežasčių, tokių kaip maisto netoleravimas ar stresas. Virusinis viduriavimas dažnai pasireiškia vandeningomis išmatomis, nedideliu karščiavimu ir bendru silpnumu; liga paprastai trunka 1–3 dienas ir gali plisti šeimoje. Apsinuodijimo maistu simptomai dažnai prasideda staiga, per kelias valandas po maisto vartojimo, būna intensyvesni vėmimas ir skausmai, o bakterinės infekcijos paprastai sukelia aukštesnę temperatūrą, stiprius pilvo spazmus bei kartais kraują ar gleives išmatose.
Kaip elgtis namuose ir kokių klaidų vengti?
„Šiltuoju metų laiku suaktyvėja bakterijos ir kiti mikroorganizmai, todėl padidėja rizika apsinuodyti maistu ar užsikrėsti žarnyno infekcijomis. Šiuo metu pastebime, kad į vaistinę vis dažniau kreipiasi žmonės, kuriuos vargina virusinio viduriavimo simptomai. Nors viduriavimas yra gana nemaloni būklė, dažniausiai ji nėra pavojinga, jei žmogus laiku imasi tinkamų priemonių ir stebi savijautą“, – sako J. Voverė.
Viena iš dažniausių klaidų – mažinti skysčių suvartojimą, tikintis taip „sustabdyti“ viduriavimą. Toks elgesys greitai lemia dehidrataciją. „Patariama gerti kuo daugiau skysčių: šiltų arbatų, vandens, o idealiu atveju – specialių rehidratacijos tirpalų, kurie kompensuoja ne tik skysčius, bet ir prarastus elektrolitus. Taip pat būtina ilsėtis, vengti sunkaus fizinio darbo, o jei yra apetitas – rinktis lengvą maistą, vengiant riebių, aštrių ar sunkiai virškinamų patiekalų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojama valgyti daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes bei džiuvesėlius“, – pataria vaistininkė.
Kita dažna klaida – antibiotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Antibiotikai neveikia virusų ir gali dar labiau sutrikdyti žarnyno mikroflorą. Taip pat nerekomenduojama vartoti vaistų nuo viduriavimo, jei yra karščiavimas arba kraujas išmatose, nes tai gali sustabdyti infekcijos šalinimą iš organizmo.
Apsauga ir higiena: kaip užkirsti kelią plitimui?
„Siekiant apsisaugoti nuo virusinio viduriavimo plitimo šeimoje, būtina laikytis griežtos higienos – dažnai ir kruopščiai plauti rankas, naudoti atskirus rankšluosčius, reguliariai valyti ir dezinfekuoti paviršius, ypač vonios kambarį ir virtuvę. Užterštas vietas būtina kruopščiai išvalyti, o rūbus bei patalynę skalbti aukštoje temperatūroje – tai padės sunaikinti virusus ir užkirs kelią pakartotiniam užsikrėtimui“, – sako J. Voverė. Šie paprasti žingsniai sumažina riziką užkrėsti šeimos narius ir pagreitina sveikimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dėmesio reikia skirti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinių ligų turintiems pacientams, kurie greičiau praranda skysčius. Suaugusiesiems patariama kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas; vaikams – jei simptomai nepraeina per 24 valandas. Skubios medicininės pagalbos reikia, jei išmatose yra kraujo, kyla aukšta temperatūra, jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar intensyvūs pilvo skausmai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.