29-erių Breanna Fowler iš Belvilio (Ilinojaus valstija) dalijasi savo patirtimi, kaip natūraliai numetė 49 kilogramus ir pakeitė kasdienį gyvenimą. Anksčiau ji svėrė 128 kg, kentėjo nuo nugaros skausmų ir dusulio lipant laiptais; tai paveikė jos savijautą ir savivertę. „Nežinojau, ko reikia mano kūnui“, – pasakoja Breanna apie pradžią, kai griežtos dietos baigdavosi persivalgymu ir atgaivinimo periodais.
„Sveikatos kodas“. Metabolinis sindromas
Tokie simptomai dažnai siejami su metaboliniu sindromu ir bendresniais sveikatos rizikos veiksniais: padidėjusiu kraujospūdžiu, gliukozės svyravimais, nutukimu ir dislipidemija. Breannos istorija – priminimas, kad svorio mažinimas nėra vien estetikos klausimas: tai investicija į ilgalaikę gyvybingumą ir mažesnę lėtinių ligų riziką. Ji pats pripažįsta, kad reikėjo pakeisti požiūrį – ne laikinų griežtų ribojimų, o tvarių įpročių.
Pradžiai ji pasirinko taškų sistemą pagrįstą programą „Weight Watchers“, kuri skatina suvokti maisto pasirinkimus vietoje vien tik kalorijų skaičiavimo. Toks požiūris leidžia formuoti sveikesnius įpročius be nuolatinio alkio jausmo ir leidžia suvokti, kokią realią naudą ar žalą daro tam tikri patiekalai. „Maistas buvo emocinė paguoda“, – prisipažįsta ji, todėl gydytojų ir dietologų rekomenduojami elgesio pokyčiai tapo svarbia dalimi jos kelionės.
Judėjimo įpročiai taip pat keitėsi palaipsniui. Breanna nesiekė tapti profesionalia sportininke per naktį; vietoj to ji pradėjo nuo paprastų rutinų. „Pradėjau nuo nedidelių pokyčių“, – sako ji. Atspirties taškas buvo naminės treniruotės ir vaikščiojimas: „Ir tada aš taip pat ėmiau šiek tiek labiau save spausti, skaičiuoti žingsnius. Žinote, užtenka pavedžioti šunį, išeiti į lauką vakare po darbo. Tam nebūtina skirti kelių valandų, naudos duoda net 10 ar 15 minučių“, – paaiškina Breanna.
Vėliau ji pradėjo labiau atkreipti dėmesį į makroelementus: didesnis baltymų kiekis, angliavandeniai kaip energijos šaltinis, o ne priešas.
Tai padėjo išlaikyti raumenų masę ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Maisto ruošimas tapo svarbia dalimi – sekmadieniai skirti savaitės maisto planavimui ir porcijų paruošimui, kad būtų mažiau impulsyvių sprendimų.
„Užtrunku kelias valandas virtuvėje, įdedu daug darbo. Bet verta turėti tvirtą savaitės valgių struktūrą, nes kitaip lengva nukrypti nuo kelio“, – sako ji. Jos mitybos pavyzdžiai apima graikišką jogurtą su vaisiais ir kiaušiniais pusryčiams, liesą maltą jautieną, saldžiąsias bulves, varškės sūrį bei daug daržovių – brokoliai ir šparagai yra favoritai. Siekiant malonumo be pertekliaus, ji gamina „baltyminį sūrio pyragą“ iš vanilinio graikiško jogurto ir be cukraus pudingo mišinių.
Vis dėlto vietos nedraudimams lieka: „Man vis dar patinka ledai ir tiramisu. Retkarčiais leidžiu sau pasilepinti“, – priduria ji. Dabar jos aktyvumas siekia 10 000–12 000 žingsnių per dieną, o energijos ir pasitikėjimo savimi lygis smarkiai išaugo. Šiandien Breanna sveria 79 kg, jaučiaosi sveikesnė ir labiau užtikrinta, o jos istorija – įrodymas, kad nuoseklūs, mažais žingsneliais einami pokyčiai gali duoti ilgalaikius rezultatus.
Kelias į geresnę sveikatą prasideda nuo realių, tvarių sprendimų: mažinti emocinį valgymą, planuoti maistą, pridėti kasdienės fizinės veiklos ir atidžiai sekti mitybos sudėtį. Breannos pavyzdys rodo, kad pokyčiai neprivalo būti radikalūs – svarbiausia, kad jie būtų nuoseklūs.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.