Nors saulė daugeliui siejasi su poilsiu ir geresne nuotaika, daliai žmonių jos spinduliai gali sukelti nemalonių odos reakcijų. Niežulys, paraudimas, smulkūs bėrimai ar net pūslės dažnai rodo vadinamąją „alergiją saulei“ – būklę, kurių priežastys ir valdymas reikalauja žinių ir atsargumo.
„Alergija saulei yra pacientams suprantamas, tačiau mediciniškai ne visai tikslus terminas. Šios reakcijos priskiriamos fotodermatozėms – ligų grupei, kurią provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Išskiriama apie 30 skirtingų jų rūšių, tačiau dažniausiai pasitaiko polimorfinė šviesos dermatozė – būtent ši būklė liaudiškai ir vadinama alergija saulei.
Nors šios reakcijos nėra pavojingos gyvybei, jos gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, ypač šiltuoju metų laiku. Simptomai gali atsirasti per kelias valandas, tačiau pasitaiko atvejų, kai odos pažeidimai išryškėja ir po kelių dienų“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Kas sukelia odos jautrumą saulei?
Odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams gali lemti keletas veiksnių: odos tipas (šviesiaodžiams problema dažnesnė), atopinė ar jautri oda, staigus UV spinduliuotės pokytis (pvz., atostogos šiltesniame klimate) ir kosmetikos priemonių ar vaistų vartojimas. Reikšmingą vaidmenį gali atlikti ir imuninės sistemos būklė – nusilpusi ar modifikuota imuninė funkcija gali padidinti jautrumą saulės poveikiui. Taip pat fotosensibilizuojantį poveikį gali turėti tam tikri vaistai.
„Fotosensibilizuojantį poveikį gali turėti tetraciklinų grupės antibiotikai, pavyzdžiui, doksiciklinas ar eritromicinas, taip pat fluorochinolonų grupės antibiotikai, tokie kaip ciprofloxacinas. Odos jautrumą saulei didina ir kai kurie diuretikai ar vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, amiodaronas. Vartojant šiuos medikamentus net ir įprastas buvimas saulėje gali sukelti nudegimą primenančią reakciją. Svarbu suprasti, kad tai nėra alergija, o cheminė reakcija odoje“, – aiškina gydytoja.
Kaip tinkamai apsaugoti odą?
Pagrindiniai apsaugos principai – reguliari apsauginio kremo nuo saulės naudojimas, tinkami drabužiai ir laiko pasirinkimas lauke.
Kremą reikia atnaujinti bent kas dvi valandas ir po maudynių, net jei ant pakuotės nurodytas atsparumas vandeniui. Vengtina būti tiesioginiuose saulės spinduliuose nuo 11 iki 16 val., dėvėti platų kraštą turinčius skrybėles ir apsauginius akinius.
„Taip pat svarbu dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, nepamiršti galvos apdangalo bei akinių nuo saulės. Jei įmanoma, vertėtų vengti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose nuo 11 iki 16 valandos, kai ultravioletinė spinduliuotė yra intensyviausia“, – tikina R. M. Rainytė.
Be išorinės apsaugos, svarbi ir kasdienė odos priežiūra: drėkinimas stiprina odos barjerą, o antioksidantų turinti mityba (pomidorai, morkos, lapinės daržovės, lašiša, uogos) bei žalia arbata gali padėti sumažinti oksidacinį stresą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Paprastai pirmąją pagalbą sudirgusiai odai suteikia vėsinimas, perėjimas į pavėsį, antihistamininiai preparatai niežuliui mažinti ir vietiniai raminantys geliai, pavyzdžiui, su alijošiumi. Jei atsiranda stiprus bėrimas, pūslės, skausmas ar simptomai kartojasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas gali skirti tyrimus, įvertinti, ar reikėtų keisti vaistus arba konsultuoti su dermatologu dėl specializuotų tyrimų ar gydymo.
Odos reakcijos kartais silpnėja dėl palaipsniui vykstančios odos adaptacijos ultravioletui, tačiau tai neturėtų vesti prie aplaidumo – prevencija ir laiku suteikta pagalba išlieka svarbiausi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.