Tikrosios antibiotikų vartojimo ribos neapsiriboja tik receptais ar gydymo kursais: dažnai jų likučius gauname net neįtardami, vartodami tam tikrus maisto produktus. Daugiausiai rizikuoja tie, kurie vartoja daug industriškai auginamos mėsos arba neapgalvotai renkasi maisto produktus be pakankamos informacijos.
Kas vyksta mūsų organizme dėl per didelio kiekio antibiotikų?
Per didelis antibiotikų poveikis skatina antimikrobinį atsparumą (AMR) – mikroorganizmų gebėjimą išgyventi ir daugintis net esant vaistų poveikiui. Tai reiškia, kad sistemos, kurias iki šiol gydėme antibiotikais, tampa sunkiau įveikiamos, o kai kurios infekcijos gali tapti praktiškai neišgydomos. Europos Komisijos duomenimis, dėl AMR Europoje kasmet miršta apie 25 tūkst., o pasaulyje – 700 tūkst. žmonių; be pokyčių, iki 2050 m. nuo AMR gali mirti daugiau žmonių nei nuo vėžio.
Kaip antibiotikai patenka į mūsų maistą?
Pagrindinis kelias – gyvulininkystė. Siekiant užkirsti kelią ligoms ir spartinti gyvūnų augimą, ūkiuose dažnai naudojami antibiotikai. Jei gyvūnui skiriami vaistai, jų liekanos gali likti mėsoje, piene ar kituose gyvūniniuose produktuose. Taip žmogus, valgydamas tokius produktus, ne tik sąveikauja su likučiais, bet ir prisideda prie savo mikrobiomos selekcijos – naudingi bakterijų bei patogenų atrankos, kuri ilgainiui didina atsparumą.
Ką sako specialistai?
Gydytoja dietologė Žana Antonova ragina vartotojus labiau domėtis, ką deda ant stalo. Ji teigia: „AMR progresavimą lemia keli veiksniai, todėl siekiant tai pristabdyti, reikia kompleksiškai žiūrėti į šį reiškinį mažinančias priemones, o svarbiausia – atsakingai rinktis valgomus maisto produktus. Šiandien skaitant etiketes galima sužinoti, ką iš tiesų valgome ir „neužkibti” ant gražių etikečių kabliuko. Pastebėjau, kad jau yra mėsos produktų, ant kurių pažymėta, kokiomis sąlygomis užauginta mėsa – su ar be antibiotikų“, – sako Ž. Antonova.
Praktiniai patarimai vartotojui
Rinktis sveikesnius produktus galima ir be didelių išlaidų plano: skaitykite etiketes, teikite prioritetą produktams su aiškiomis nuorodomis „be antibiotikų“ arba ekologiškai užaugintiems.
Mažinkite raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, dažniau rinkitės augalinės kilmės baltymus. Jeigu įmanoma, pirkite iš vietinių tiekėjų ir užduokite klausimus apie gyvulių priežiūrą bei gydymą.
Kainos ir sistema
Kainos dažnai lemia pasirinkimus: tyrimai rodo, kad maisto kaina svarbi daugeliui gyventojų labiau nei sveikata. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pigesni produktai, turintys antibiotikų liekanų, gali generuoti didesnes sveikatos išlaidas. Tarptautiniai maitinimo tinklai pradėjo keisti politiką – kai kurie paskelbė atsisakantys vištienos, auginamos su antibiotikais, pavyzdžiui, o tai skatina kitus žengti panašius žingsnius.
AMR problema reikalauja kompleksinių sprendimų: reguliavimo, ūkininkų švietimo, vartotojų įpročių keitimo ir medicinos sektoriaus atsakingo antibiotikų skyrimo. Kiekvienas galime prisidėti: rinkdamiesi maistą, vertindami etiketes ir palaikydami skaidrias tiekimo grandines.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.