Prasidėjus kalendoriniam rudeniui, daugelis iš mūsų ima ruoštis šaltajam sezonui, stengdamiesi sustiprinti savo organizmą prieš būsimus iššūkius. Tradiciškai rudenį verdamas daržovių konservavimas arba rauginimas yra neatsiejama namų ruoša, tačiau šios senolių tradicijos turi kur kas daugiau privalumų nei tik ilgalaikis maisto išsaugojimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad fermentuotas maistas yra ypatingai naudingas rudens ir žiemos metu – tiek imuniteto stiprinimui, tiek bendro organizmo stiprinimui.
Fermentuoto maisto nauda rudens sezonu
Su vėstančiais orais ir trumpėjančiomis dienomis daug žmonių jaučia bendrą nuovargį ir sumažėjusią organizmo atsparumą virusams. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu pasirūpinti imuniteto stiprinimu. Vaistininkė E. Ramaškienė teigia, kad fermentuoti maisto produktai, kuriuose gausu gerųjų bakterijų, veikia kaip natūralus imuniteto stiprintuvas. Šios bakterijos padeda organizmui efektyviau kovoti su virusais, bakterijomis bei kitais patogenais, taip mažindamos peršalimo ir kitų užkrečiamųjų ligų riziką.
Be to, rudenį dažnai keičiasi ir žmonių mitybos įpročiai – maistas tampa sunkesnis, kaloringesnis, tad virškinimo sistema turi didesnį krūvį. Fermentai, susidarantys fermentacijos metu, padeda skaidyti sunkiai virškinamus maisto komponentus, tokius kaip laktozė ar baltymai, lengvina jų pasisavinimą ir užtikrina žarnyno mikrobiotos balansą. Tai padeda sumažinti tokius nemalonius simptomus kaip pilvo pūtimas ar viduriavimas, kurie dažnai lydi rudeninį sezoną.
Kokius fermentuotus produktus vertėtų rinktis?
Fermentuotų produktų pasirinkimas yra labai platus, tačiau vaistininkė išskiria keletą tokių, kurie ypač vertingi ir rekomenduojami rinktis rudenį. Pirmiausia tai – rauginti kopūstai, agurkai ir morkos. Šie produktai rauginimo metu praturtėja gausiu probiotikų kiekiu, mineralais bei vitaminu C, kuris yra gerai žinomas imuniteto stiprintojas.
Be to, fermentuotuose produktuose yra daug prebiotikų – medžiagų, kurios maitina gerąsias žarnyno bakterijas bei gerina jų dauginimąsi. Tinkamas žarnyno mikrobiotos balansas yra itin svarbus ne tik virškinimo procesams, bet ir bendrai sveikatai, nes jis tiesiogiai veikia imuninės sistemos veikimą.
Ieškantiems naujų skonių, vaistininkė rekomenduoja išbandyti kimči – tradicinį korėjietišką fermentuotų daržovių mišinį, dažnai gaminamą iš kopūstų ir pikantiškų prieskonių. Taip pat nereikėtų pamiršti pieno fermentuotų produktų, tokių kaip kefyras, jogurtas, rūgpienis, ar net kombučos – jų sudėtyje esantys probiotikai prisideda prie sveikos žarnyno mikrofloros palaikymo ir virškinimo sistemos gerinimo.
Kaip vartoti fermentuotą maistą ir nepersistengti?
Svarbu prisiminti, kad nors fermentuotas maistas yra labai naudingas, kaip ir su viskuo, svarbus saikas. Vaistininkė rekomenduoja kasdien suvartoti 1–2 porcijas fermentuoto maisto – pavyzdžiui, vieną dubenėlį raugintų kopūstų kartu su stikline kefyro. Toks kiekis padės puoselėti sveiką žarnyno mikrobiotą ir stiprinti imunitetą, bet nesukels nepageidaujamų virškinimo sutrikimų, kurie kartais pasitaiko dėl per didelio probiotikų vartojimo.
Jeigu žmogui nepatinka fermentuoti produktai, reikėtų nepamiršti, kad tas pačias naudingąsias medžiagas galima gauti ir iš maisto papildų – probiotikų, prebiotikų arba specialių virškinimo fermentų. Svarbiausia – rūpintis savo organizmu visapusiškai ir pasirūpinti žarnyno sveikata, nes tai yra vienas iš kertinių elementų stipriam ir atspariam imuniniam atsakui šaltuoju metų laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.