Čiulptuką keičiant mobiliajam telefonui — kas kelia nerimą?
Vis dažniau tėvai pamato, kad mobilusis telefonas mažylį nuramina greičiau nei čiulptukas. Tokį elgesį lydi pagunda leisti vaikui ilgiau žiūrėti į ekraną, tačiau oftalmologai įspėja: nuolatinis žiūrėjimas į arti esančius ekranus gali didinti trumparegystės riziką ir spartinti jos progresavimą. Nerimą kelia ir tai, kad trumparegystė pasireiškia vis jaunesniame amžiuje, o dioptrijos stiprėja.
Genai ar gyvenimo būdas?
„Trumparegystės atsiradimo ir progresavimo priežastys nėra tiksliai nustatytos. Manoma, kad tai paveldima regėjimo yda. Jei šeimoje yra trumparegių, reikėtų atidžiau stebėti vaikų akis, nes didelė tikimybė, kad trumparegystė bus perduota genetiškai. Ilgalaikis intensyvus darbas žiūrint į arti esančius objektus taip pat yra vienas rizikos veiksnių, kuris skatina trumparegystės progresavimą. Trumparegystė labiau būdinga išsilavinusiems žmonėms, studentams, daug laiko praleidžiantiems prie knygų ar kompiuterių“, — aiškina oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė.
Svarbu suvokti, kad genetinė polinkio ir aplinkos sąveika lemia regėjimo vystymąsi. Net jeigu vaikui yra genetiškai didesnė rizika, sąmoningas regėjimo higienos palaikymas ir laikas lauke gali sulėtinti progresavimą.
Kaip atpažinti ir kada kreiptis?
Ypač reikėtų susirūpinti, jeigu vaikas pradeda žiūrėti prisimerkęs. „Jeigu vaikas pradėjo žiūrėti prisimerkęs, tai signalas, kad reikia nedelsti ir pasikonsultuoti su oftalmologu”, — pataria medikė. Kiti požymiai: akių paraudimas, ašarojimas, dažnas trynimas, skundai dėl neryškaus vaizdo ar galvos skausmas po skaitymo.
Oftalmologo apžiūra apima regos tyrimą į toli ir arti, stereo matymo vertinimą, akies refrakcijos nustatymą siauru ir plačiu vyzdžiu, biomikroskopiją bei akies dugno tyrimą specialiomis linzėmis. Jeigu reikia, vyzdžiai gali būti plečiami — toks vizitas gali užtrukti iki 40 minučių.
Ankstyva diagnostika leidžia taikyti priemones, kurios stabdo trumparegystės progresavimą.
Prevencija ir praktiniai patarimai
„Mano patirtis rodo, kad, išpopuliarėjus išmaniosioms informacinėms technologijoms, trumparegių padaugėjo. Tačiau vienareikšmio mokslininkų verdikto dėl žiūrėjimo iš arti į ekraną sąsajos su trumparegyste nėra. Yra nuomonių, kad svarbu ne kaip ilgai žiūrima į ekraną, bet žiūrėjimo intensyvumas. Svarbiausia taisyklė norint turėti sveikas akis ir mėgautis šiuolaikiniais technikos privalumais yra saikas ir tinkamas režimas“, — sako med. dr. D. Krivaitienė.
Praktiniai patarimai: riboti vaikų žiūrėjimą į ekraną iki 2 valandų per dieną, daryti pertraukas kas 40–45 minutes ir negriebtis kito ekrano per pertrauką. Pertraukų metu naudingiau pažvelgti į tolimus objektus ar išeiti į lauką. Rekomenduojama, kad vaikai praleistų lauke bent 3 valandas per dieną žaisdami judrius žaidimus — tai natūraliai atsipalaiduoja akies raumenis ir mažina trumparegystės riziką.
Aukštos laipsnio trumparegystė gali būti viena iš aklumo priežasčių, todėl neignoruokite simptomų ir laikykitės profilaktikos. Reguliarūs patikrinimai naujagimiams, trijų metų vaikams, priešmokyklinukams ir paaugliams padeda laiku pastebėti problemas ir imtis veiksmų.
Rūpinkitės vaikų miego režimu, skatinkite aktyvų laisvalaikį lauke ir saikingą technologijų vartojimą — tai paprasti, bet veiksmingi žingsniai saugant akims.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.