Skydliaukės sutrikimai Lietuvoje pasitaiko dažnai: apie 28 proc. gyventojų susiduria su tam tikra jos funkcijos pokyčio forma. Dažnai ligos pradžia būna nepastebima – žmogus jaučiasi pakitęs palaipsniui, o įprastiniai simptomai, tokie kaip nuovargis ar mieguistumas, priskiriami įprastam gyvenimo tempui. Vis dėlto laiku atpažinus signalus galima užkirsti kelią sveikatos pablogėjimui ir pradėti tinkamą gydymą.
Simptomai, kurie turėtų įspėti
Skydliaukės funkciniai sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais. Vienas dažniausių – nuotaikos pokyčiai, įskaitant padidėjusį pesimizmą ir depresines nuotaikas. Jei nuotaika pablogėja be aiškios priežasties, verta pasitikrinti hormonų rodiklius.
Vidurių užkietėjimas gali būti netikėtas požymis, ypač jei dietos ar gyvenimo būdo įpročiai nėra pasikeitę. Lėtesnis virškinimas dažnai siejamas su sumažėjusia skydliaukės veikla.
Mieguistumas ir didelis nuovargis – vieni labiausiai kenčiamų simptomų. Jei sunku ryte atsikelti, jaučiatės „autopilotu“ ir nesugebate atsigauti po nakties miego, tai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
Sausumo pojūtis odoje, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai taip pat priskiriami skydliaukės funkcijos sutrikimams. Nepaaiškinamas svorio augimas arba praradimas, sumažėjęs libido, raumenų skausmai ar padidėjusi įtampa po įprastinės fizinės veiklos – visi šie požymiai gali rodyti skydliaukės problemas.
Nereguliarus širdies ritmas, galvos svaigimas, sutrikusi dėmesio koncentracija ir atmintis ar padidėjęs kraujospūdis – tai papildomi signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Taip pat kai kurie pacientai pastebi skonio pokyčius, padidėjusį apetitą arba nemalonius pojūčius gerklėje ar kakle, net jei nėra peršalimo simptomų.
Ką daryti ir kokius tyrimus atlikti
Pamatavus kraujo rodiklius pirmiausia tiriamas TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) lygis, o pagal poreikį atliekami ir kiti skydliaukės hormonų (T4, T3) bei antikūnų tyrimai.
Vakarų praktikoje profilaktiniai skydliaukės hormonų tyrimai rekomenduojami kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus, o sutrikus sveikatai – dažniau. Ypač svarbu pasitikrinti tuos, kurių šeimoje yra skydliaukės ligų istorija.
Viena paprasta namų patikra – lėtai nuryti vandens gurkšnį: jei tai sukelia nemalonius pojūčius ar užuominas apie svetimkūnio jausmą kakle, verta apsilankyti pas specialistą. Gydytojas gali skirti papildomas echoskopijos ar laboratorines diagnostikas, kurios lems tolimesnį gydymą.
Prevencija ir gydymas
Skydliaukės sutrikimai dažnai gydomi hormono papildais arba imunomoduliuojančiu gydymu priklausomai nuo priežasties (pvz., autoimuninės ligos). Ankstyva diagnostika leidžia greičiau atstatyti gyvenimo kokybę. Prevencijai svarbu sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, pakankamas jodo vartojimas, jei to reikalauja gydytojas, ir reguliari sveikatos patikra ypač tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų.
Jei pastebite kelis iš išvardytų simptomų – nuovargį, mieguistumą, sausą odą, svorio pakitimus ar skausmus kakle – nesidelskite ir kreipkitės į gydytoją. Laiku atlikti tyrimai ir tinkamas gydymas dažnai leidžia visiškai sureguliuoti skydliaukės funkciją ir grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.