Prostatos vėžys dažnai vystosi be akivaizdžių požymių, todėl simptomai, kai jie pasirodo, gali būti lengvai supainioti su kitomis, dažnesnėmis prostatos ligomis. Remiantis Harvardo medicinos mokyklos ekspertų komentarais, svarbu suprasti, kokie požymiai turėtų įspėti ir kaip gydytojai skiria piktybinį procesą nuo gerybinių sutrikimų, tokių kaip gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) ar prostatitas.
Kaip atpažinti ankstyvus simptomus
Ankstyvoje stadijoje dauguma vyrų gali būti visiškai besimptomiai. Kai simptomai pasireiškia, jie dažniausiai susiję su apatiniais šlapimo takų simptomais (AŠTS): dažnas šlapinimasis, staigus poreikis šlapintis, sunkumas pradėti ar palaikyti šlapimo srovę, naktinis kėlimasis šlapintis arba jausmas, kad pūslė nevisiškai ištuštinta. Tokie simptomai gali atsirasti, jei auglys fiziškai spaudžia šlaplę arba šlapimo pūslę.
Kas dažniau sukelia panašius požymius
Vis dėlto daugeliu atvejų AŠTS sukelia ne vėžys, o GPH — įprastas vyresnio amžiaus vyrų prostatos padidėjimas. Prostatitas, t. y. prostatos uždegimas, taip pat sukelia šlapinimosi sutrikimus ir skausmą. Jei juntamas deginimo pojūtis šlapinimosi metu, tai dažniau rodo šlapimo takų infekciją ar šlapimo pūslės problemą, o ne vien prostatos vėžį. Visus vyresnius vyrus, turinčius šlapinimosi sutrikimų, verta ištirti pas gydytoją.
Kaip gydytojas skiria diagnostiką
Pirmiausia siekiama atmesti infekcijas ir prostatitą. Norint atskirti GPH nuo vėžio, gydytojai vertina sutrikimų tipą: išėjimo obstrukcijos simptomai (silpna ar nutrūkstanti srovė, nepilnas pūslės ištuštinimas) dažniau būdingi GPH, o saugojimo simptomai (staigus, dažnas poreikis šlapintis) — jautriai pūslei. Amerikos urologų asociacijos simptomų balas padeda objektyviau įvertinti simptomų sunkumą.
STŽT, PSA testas, MRT ir biopsija
Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas (STŽT) vis dar yra svarbi fizinio tyrimo dalis: simetriškas, vienodai padidėjęs pojūtis labiau rodo GPH, o asimetrija ar kietas mazgelis – priežastis siųsti pacientą urologui.
Prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija kraujyje kyla ir sergant GPH, ir sergant vėžiu, todėl gydytojai dažnai skiria vaistus GPH mažinimui ir po 6 savaičių pakartoja PSA. Jei PSA lieka aukštas, atliekama prostatos magnetinio rezonanso tomografija (MRT); esant įtariamam židiniui — planuojama biopsija. Kartais, jei MRT yra normalus ir PSA proporcingas prostatos dydžiui, galima stebėti laukimo politiką be skubios biopsijos.
Pažengusio vėžio simptomai ir komplikacijos
Jei vėžys metastazuoja, dažniausias simptomas yra skausmas kaulų srityje, pavyzdžiui nugaroje ar pečių srityje, priklausomai nuo metastazių vietos. Nuolatinis, progresuojantis nugaros skausmas turėtų paskatinti papildomus vaizdinius tyrimus. Nuovargis ir svorio kritimas prostatos vėžyje pasitaiko rečiau ir dažniausiai rodo labai pažengusią ligą. Tuo tarpu GPH gali sukelti ūminį šlapimo susilaikymą arba ilgainiui pažeisti inkstus, todėl GPH gydymas taip pat svarbus komplikacijų prevencijai.
Rekomenduojama vyresniems vyrams aptarti prostatos vėžio riziką ir tyrimus su šeimos gydytoju ar urologu: įprasta pradėti diskutuoti apie PSA tyrimą nuo 50 metų (anksčiau — 45 ar net 40 metų vyrams, turintiems didesnę riziką, pvz., šeiminę anamnezę). Bet koks naujas ar įkyrus šlapinimosi sutrikimas, nepaisant amžiaus, turėtų būti įvertintas mediciniškai, kad būtų laiku nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.