Anafilaksija yra ūmi, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, reikalaujanti greitos ir tikslios pirmosios pagalbos. Svarbu atpažinti pagrindinius simptomus: dilgėlinį bėrimą, dusulio priepuolius, staigų kraujospūdžio kritimą, galimai pykinimą ar viduriavimą. Laiku pritaikyti veiksmai gali išgelbėti gyvybę – todėl kiekvienas turėtų žinoti, ką daryti ištikus anafilaksijai.
Kokie vabzdžių įgėlimai pavojingiausi?
– Kokių vabzdžių įgėlimai pavojingiausi?
– Bitės, širšės – pavojingiausi geliantys vabzdžiai. Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad uodai alerginių reakcijų nesukelia. Reikia skirti alerginę reakciją nuo įprastinės reakcijos į įgėlimą. Patinimas, paraudimas – normali reakcija.
Alerginė reakcija yra kitokia, neįprasta: atsiranda dilgėlinis bėrimas, blogiausiu atveju krinta kraujospūdis (net iki nulio), prasideda dusulio priepuoliai arba staigus viduriavimas. Tokia grėsminga alerginė reakcija vadinama anafilaksija. Tada reikia labai skubiai veikti, tiesiog per kelias minutes, nes žmogus gali mirti.
Pirmoji pagalba: ką daryti nedelsiant
Esminis pirmasis veiksmas – greitai įvertinti būklę ir duoti adrenalino (epinefrino). – Nes reikia stabdyti nuodo plitimą toliau į organizmą. Bet svarbu ne tik geluonį ištraukti. Jei kyla didelė alerginė reakcija, pirmas vaistas – adrenalinas. Ir nesvarbu, kur jį švirkšti: ar į raumenis, ar po oda. Sušvirkšti jį reikia kuo greičiau, nes tai pirmasis vaistas. Modernūs autošvirkštukai leidžia saugiai ir greitai suleisti reikiamą dozę net neprofesionalui.
Jeigu įgėlimas sukėlė ryškius simptomus (dusulį, sąmonės netekimą, greitą kvėpavimo ar kraujospūdžio pablogėjimą), žmogų reikia paguldyti ant nugaros ir pakelti kojas aukščiau nei galva – taip geriau užtikrinamas kraujo pritekėjimas į gyvybiškai svarbius organus. – Pirmiausia, jeigu tai tikrai alerginė reakcija, reikia žmogų paguldyti, pakelti kojas aukščiau galvos ir kviesti pagalbą. Kitos išeities nėra.
Jei šalia yra adrenalino autošvirkštukas, suleiskite jį nedelsiant į šlaunies raumenį (vidurinė išorinė pusė).
Po to kvieskite skubiąją medicinos pagalbą net jei simptomai pradeda mažėti, nes anafilaksija gali paaštrėti pakartotinai.
Prevencija ir praktiniai patarimai
– Ar alergiškiems žmonėms patartumėte visada su savimi turėti antialerginių vaistų?
– Žmonės, kuriems jau buvusi kažkokia alerginė reakcija, gali tikėtis ir dar grėsmingesnės reakcijos. Tokiu atveju jiems pravartu turėti ir adrenalino. Juolab kad dabar vaistinėse jis parduodamas toks, kurį galima pačiam susišvirkšti.
Taip pat svarbu atpažinti skirtį tarp įprasto vietinio paburkimo ir pavojingos alergijos. – Ar tikrai uodų įkandimas gali būti pavojingas?
– Alergijos uodams nebūna. Žinoma, nemalonu, kai sukanda, bet tai tikrai nėra pavojinga.
Imunologinė priežastis reiškia, kad pavojus kyla ne iš nuodo tūrio, o iš žmogaus imuninės sistemos reakcijos intensyvumo. – Kodėl tokio mažo vabzdžio nuodas sukelia tokias dideles alergines reakcijas?
– Kaltas ne nuodas, o žmogaus imuninė sistema. Tai imuninės sistemos atsakas į alergeną. Alerginės reakcijos nepriklauso nuo dozės – pakanka minimalios dozės, kad kiltų grėsminga alerginė reakcija.
Neužmirškime ir pseudoalerginių reakcijų, kurios priklauso nuo dozės: masinis įgėlimas gali sukelti toksiškus simptomus, kurie imituoja anafilaksiją, bet yra kitaip gydomi. Alergiškiems asmenims rekomenduojama konsultuotis su alergologu, turėti individualų išrašytą gydymo planą ir, jei reikalinga, nešiotis epinefrino autošvirkštuką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.