Mėlyna šviesa, sklindanti iš išmaniųjų telefonų, kompiuterių, televizorių, LED ir fluorescencinių lempų, taip pat natūralios dienos šviesos, gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus akims. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis ir intensyvus tokios šviesos poveikis gali pažeisti tinklainę ir prisidėti prie geltonosios dėmės degeneracijos (amžinės geltonosios dėmės degeneracijos) vystymosi. Tokia liga blogina matymą, sutrikdo gebėjimą skaityti, vairuoti ir atpažinti veidus, todėl prevencija ir reguliarūs akių patikrinimai yra būtini.
Paveikia tinklainę
Oftalmologai aiškina, jog mėlynos šviesos spinduliai pasižymi didele skvarba ir gali prasiskverbti per visus akies sluoksnius, pasiekdami tinklainę. Ilgalaikis poveikis gali sukelti oksidacinį stresą fotoreceptoriuose, o tai ilgainiui lemia jų nykimą ir tinklainės struktūrų pažeidimus.
„Mėlynos šviesos spinduliai yra labai skvarbūs – jie pereina visas akies terpes ir pasiekia tinklainę. Šių spindulių poveikis gali sukelti oksidacinį stresą, ypač jei mėlyna šviesa ilgai ir intensyviai veikia tinklainės fotoreceptorius. Pastarieji gali žūti, o tai gali paskatinti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi“, – aiškina oftalmologas, medicinos mokslų daktaras Saulius Galgauskas, penktadienį dalyvavęs didžiausių individualizuotų akinių lęšių gamintojų Baltijos bei Rytų Europos šalyse „Baltic Optical Dimension“organizuotoje „Optikų konferencijoje BOD\`17“.
Reikėtų pabrėžti, kad geltonosios dėmės degeneracija priklauso nuo daugelio rizikos veiksnių: amžiaus, genetinės polinkio, rūkymo, mitybos trūkumų ir ilgo UV ar mėlynos šviesos poveikio. Todėl prevencija turi būti kompleksiška: ne tik ekranų filtrai, bet ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Mėlynos šviesos blokavimas
Yra keli praktiniai žingsniai, kuriuos gali imtis tiek dirbantys prie ekranų, tiek tie, kurie daug laiko praleidžia patalpose su dirbtiniu apšvietimu. Pirma, ekranuose galima įdiegti naktinį režimą arba specialius filtrus, mažinančius mėlynos šviesos kiekį vakare.
Antra, nuo kenksmingų bangų gali apsaugoti specialiai apdoroti akinių lęšiai arba lęšiai, pagaminti iš medžiagų, blokuojančių dalį mėlynos šviesos.
„Kai kuriuose išmaniuosiuose telefonuose galima naudoti specialų filtrą, apsaugantį akis. Tačiau mėlyną šviesą skleidžia ne tik telefonai, bet ir kompiuteriai, televizoriai, LED ir fluorescencinės lempos. Tokiu atveju geriausiai gali padėti speciali akinių lęšių danga. „BOD“ savo klientams siūlo „Blue Balance“ lęšius, apsaugančius nuo kenksmingų spindulių ir mažinančius akių nuovargį. Kita galimybė – akiniai, kurių jau pats lęšis yra pagamintas iš specialios medžiagos „Blue 420“, blokuojančios kenksmingą mėlyną šviesą“, – teigia „Baltic Optical Dimension“ pardavimų vadovas Tautvydas Monkeliūnas.
Taip pat svarbu riboti ekrano laiką, reguliuoti apšvietimą (venkite pernelyg ryškios LED šviesos prieš miegą), laikytis 20–20–20 taisyklės (kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į ką nors už 20 pėdų / ~6 metrų) ir užtikrinti subalansuotą maistą, turtingą antioksidantų bei vitaminų, naudingų tinklainei.
Natūralios mėlynos šviesos nauda
Vis dėlto ne visa mėlyna šviesa yra žalinga. Dienos šviesa atlieka svarbų vaidmenį organizmo biologinio ritmo reguliavime, budrumo palaikyme ir nuotaikos gerinime.
„Dienos šviesa palaiko sveiką žmogaus biologinį laikrodį. Natūraliai gaunama mėlyna šviesa padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą – natūralius miego bei kėlimosi ciklus. Be to, ji pagerina atminties bei budrumo funkcijas, pakelia nuotaiką“, – teigia D. Galgauskas.
Apibendrinant, svarbu rasti pusiausvyrą: saugoti akis nuo pernelyg intensyvios ir dirbtinės mėlynos šviesos vakare, tačiau neužmiršti natūralios dienos šviesos privalumų. Esant abejonių dėl regėjimo ar pastebėjus regos pokyčius, būtina kreiptis į akių priežiūros specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.