Antibiotikams atsparių infekcijų keliamas pavojus sveikatai kasmet nusineša maždaug 33 tūkstančių Europos gyventojų gyvybes. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atliktu tyrimu, per pastarąjį dešimtmetį mirčių, susijusių su šiomis infekcijomis, skaičius padidėjo trigubai. Šis augimas kelia rimtą susirūpinimą sveikatos specialistų ir mokslininkų tarpe, nes atsparios infekcijos tampa viena didžiausių šių laikų medicinos iššūkių.
Atsparumas antibiotikams – pasaulinė medicinos grėsmė
Atsparumas vaistams yra pavojus, kuris ima mažinti galimybes veiksmingai gydyti sunkius susirgimus. Ypač nerimą kelia atvejai, kai virusai tampa atsparūs paskutinei linijai antibiotikų – karbapenemų grupei, kuri naudojama sudėtingoms ir mišrioms infekcijoms šalinti. Švedijoje įsikūrusi ECDC teigia, jog kai antibiotikai nebėra veiksmingi, gydymas tampa labai sudėtingas, o kartais – neįmanomas.
Mokslininkų prognozės yra itin pesimistinės – jei nebus imtasi efektyvių kovos priemonių, 2050 metais mirties nuo vaistams atsparių infekcijų skaičius gali viršyti gijimo galimybes nuo onkologinių ligų ir cukrinio diabeto kartu sudėjus. Pasaulinis mastas taip pat kelia nerimą, nes per artimiausius 30 metų galimas mirčių skaičiaus šuolis iki 10 mln. žmonių, teigia tyrėjai.
Tyrimo rezultatai ir šalių situacijos analizė
Tyrimas, publikuotas žurnale „Lancet Infectious Diseases“, sutelkė dėmesį į penkias pagrindines infekcijas, kurias sukelia antibiotikams atsparūs virusai Europos Sąjungos ir Europos ekonominėje erdvėje. Ypač didelį dėmesį skirta ligoninėse plintančioms infekcijoms, kurios sudaro apie 75 proc. visų atvejų.
Šalių lygmeniu didžiausias mirčių skaičius fiksuotas Italijoje ir Prancūzijoje, o Jungtinė Karalystė užima penktąją vietą su maždaug 2 170 mirčių 2015 metais, kai tuo tarpu Lietuvoje tas skaičius sudaro 90 mirčių, užimant 22 vietą tarp Europos šalių.
Pavojus sveikatos priežiūrai ir gydymo galimybės
Antibiotikų veiksmingumo praradimas kelia ne tik tiesioginį pavojų pacientams, bet ir kliudo saugiai atlikti chirurgines operacijas ar sudėtingas medicinines procedūras, tokias kaip organų transplantacija.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet registruojama 440 tūkstančių naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o šios ligos formos stebimos 58 pasaulio šalyse. Taip pat didėja atsparumas kitoms lytiniu keliu plintančioms infekcijoms.
Dr. Alessandro Cassini vadovaujamo tyrimo duomenimis, mirties atvejų dėl pneumonijos, kuri yra atspari karbapenemams, skaičius padidėjo net septynis kartus, o tai aiškiai rodo augančią epideminę grėsmę.
Ką gali padaryti visuomenė ir sveikatos organizacijos?
Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja būtinybę imtis aktyvių priemonių, siekiant sulėtinti atsparių virusų plitimą. Viena iš rekomendacijų – sumažinti nereikalingų antibiotikų vartojimą ir skatinti jų atsakingą skyrimą. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė iki 2020 metų numatė perpus sumažinti nereikalingų antibiotikų receptų.
Problemai didelę įtaką daro ir naujų vaistų kūrimo lėtinimas – per pastaruosius tris dešimtmečius sukurti tik du nauji antibiotikai, kurie galėtų pakeisti atsparių infekcijų gydymo galimybes. Dėl šių priežasčių svarbu, kad kiekviena šalis pagal savo situaciją pritaikytų prevencines ir kontrolės priemones.
Pacientams skirtos rekomendacijos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atmintinėje pabrėžiama, kad siekiant efektyviai kovoti su antibiotikams atspariomis infekcijomis, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių: skiepytis prieš infekcines ligas, nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, nevartoti antibiotikų, skirtų kitiems žmonėms, ir neužbaigti gydymo kurso net jei simptomai pagerėja. Šie paprasti, tačiau efektyvūs veiksmai padeda sumažinti atsparių virusų plitimą ir saugo bendrą visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.