Situacija ir pagrindinės priežastys
Jau ne vienus metus akcentuojama, kad lietuvių gyvenimo trukmė smarkiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių, o pagrindinė mirties priežastis išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Statistikos duomenys rodo, kad sergančiųjų skaičius auga, o sergamumas jaunėja: prieš dešimtmetį 40 metų amžiaus žmogus, patyręs miokardo infarktą, buvo laikomas jaunu pacientu, o šiandien pasitaiko ir 20–25 metų asmenų.
„Apie tai, kad problema yra iš tiesų opi, niekam nekyla abejonių, tačiau nepaisant didelių investicijų, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindinė mirties priežastis. Tam įtaką daro ne tik genetika, bet ir įvairūs gyvensenos įpročiai, stresas, prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka. Stipriai kenkia rūkymas, alkoholis. Stebina, bet vis dar pasitaiko žmonių, kurie mano, kad vartodami alkoholį kraujagyslių nesilpnina, bet jas praplečia, padaro stipresnes. Tokios „žinios“ parodo informacijos stoką – juk ne vienas tyrimas atskleidė, kad bent pusė žmonių, mirę nuo infarkto arba insulto, buvo vartojantys alkoholį.”
Prevencijos vaidmuo ir esamos programos
Specialistai pabrėžia, kad Lietuvoje mirties atvejų dėl kraujagyslių ligų skaičius yra maždaug dvigubai didesnis už ES vidurkį, todėl valstybė investuoja į prevencines programas ir gydymą. Šiuo metu programoms skiriama apie 5,5 mln. eurų, ir gauta žymių rezultatų – vis daugiau žmonių dalyvauja tikrinimuose, o mirties atvejų skaičius po truputį mažėja. Vis dėlto pažanga vyksta lėtai, o prevencija privalo apimti platesnį spektrą priemonių: nuo vaikų švietimo iki modernios, individualizuotos medicinos.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje žmonės gyvena ne per ilgiausiai. Yra žinoma, kad kuo geresnis bendras šalies išsilavinimas, kuo šalis turingesnė, tuo ilgesnė gyventojų gyvenimo trukmė ir geresnė jų gyvenimo kokybė. Iš tikrųjų labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į sveikatą ir į ligas. Užsienio valstybių patirtis parodė, kad tikslinga apie sveiką gyvenseną mokyti 7-12 metų vaikus, juos informuoti apie sveikatą ir gerinti turimas žinias apie tai, kokios pasekmės laukia nesilaikant pagrindinių sveiko gyvenimo gairių.”
Gydymas, iššūkiai ir praktiniai sprendimai
Net ir išgelbėjus gyvybę po miokardo infarkto, pacientas lieka sergantis ir reikalaujantis ilgalaikės priežiūros, vaistų bei nuolatinio sveikatos stebėjimo.
Kauno klinikų vadovai atkreipia dėmesį, kad reikia ne tik gerinti skubios pagalbos paslaugas, bet ir plėsti prevenciją, kad ligos nesivystytų iki grėsmingo stadijos. Gydytoja kardiologė teigia: „Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vos prieš dešimtmetį 40 metų amžiaus asmenys, sergantys miokardo infarktu, būdavo laikomi jaunais. Šiandien pacientų tarpe yra ir 20-25 metų amžiaus žmonių. Tai parodo kaip svarbu skleisti teisingą informaciją, nes palyginus Lietuvą su kitomis ES valstybėmis matyti, kad jos trūksta.”
Praktiniai žingsniai, kuriuos rekomenduoja specialistai: intensyvesnė sveikatos švietimo programa mokyklose, plataus masto skiepijimų ir tyrimų prieinamumo didinimas, rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimo iniciatyvos, lengvai prieinamos konsultacijos ir prevencinės patikros šeimos gydytojų lygmenyje. Gydytoja taip pat pabrėžia: „Geriausias širdies ligų gydymas yra nesusirgti.”
Tik kombinacija: švietimas, prieinama diagnostika, įrodymais grįsta medicina ir visuomenės elgsenos pokyčiai gali pakeisti demografinę situaciją ir pamažu didinti lietuvių gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.