Akromegalija yra reta, bet klastinga endokrininė liga, kurią dažnai sunku laiku atpažinti. Ligos esmė – hipofizės adenoma arba kitas hipofizės darinys, gaminantis per daug augimo hormono. Ilgainiui tai keičia žmogaus išvaizdą, anatomiją ir vidaus organų funkcijas, todėl pavėluota diagnostika gali turėti tragiškų pasekmių.
Priežastys ir mechanizmas
Dažniausia akromegalijos priežastis yra hipofizės navikas, tačiau ligos eiga gali būti lėta ir nepastebima. „Kokios priežastys nulemia akromegaliją? 99 proc. atvejų yra siejami su hipofizės mutacijomis. Viena iš jų – kai ląstelė po truputį auga, dalijasi, iš jų išsivysto adenomos (liaukos), gaminančios tik augimo hormoną. Yra ir mišrių adenomų, gaminančių augimo hormoną ir prolaktiną”, – pasakojo gydytojas. Dėl padidėjusio hormono kiekio organizme aktyvėja audinių augimas, didėja kaulai, jungtys ir vidaus organai.
Tipiniai simptomai ir atpažinimas
Simptomai dažnai yra nespecifiniai: nuovargis, mieguistumas, sąnarių skausmai, padidėjęs prakaitavimas ir keletas matomų pokyčių, tokių kaip plaštakų išsiplėtimas, didesni batų dydžiai, pokyčiai veido bruožuose bei žemesnis balso tembras. „Dažniausiai pacientų skundai yra nespecifiniai, pavyzdžiui, padidėjęs prakaitavimas. Tokie pacientai prakaituoja tiek dienos metu, tiek naktį, kai miega, aplinkiniai tai gali pastebėti. Kai kurie iš jų turi specifinį prakaito kvapą. Taip nutinka todėl, kad didesnis augimo hormonų kiekis stimuliuoja prakaito liaukas”, – sakė doc. Vaidotas Urbanavičius. Diagnozės raktas dažnai slypi rankose: jų dydžio ir formos pokyčiai gali būti ryškiausias požymis.
Diagnostika ir laboratoriniai tyrimai
Jeigu įtariama akromegalija, atliekami specifiniai hormonų tyrimai – IGF-1 (insulino augimo faktorius) kiekio nustatymas ir dažnai gliukozės slopinimo mėginys. Esant pakitimams, atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) hipofizės įvertinimui. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Gydymas ir prognozė
Standartiniai gydymo metodai apima chirurginį naviko pašalinimą, medikamentinį gydymą (somatostatino analogai, dopamino agonistai) ir spindulinį gydymą. „Vienas iš pavyzdžių, su kuriuo esame susidūrę, tai mūsų pacientas, kuriam akromegalija atrasta tik jo gyvenimo saulėlydyje. Liga nustatyta labai pavėluotai ir pacientas po kelių mėnesių mirė. Net ir tiems pacientams, kurie praėjo visus tris gydymo etapus – operaciją, medikamentinį gydymą ir švitinimą – ne visada pavyksta suvaldyti šią ligą”, – kalbėjo gydytojas endokrinologas. Tačiau daugeliu atvejų ankstyvas, individualiai parinktas gydymas gerokai pagerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.
Komplikacijos ir prevencija
Akromegalija didina širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto ir kai kurių vėžio formų riziką, taip pat sukelia psichologinių sunkumų dėl išvaizdos pokyčių. Komplikacijos trumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai apie dešimt metų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus ir, esant įtarimui, kreiptis į šeimos gydytoją arba endokrinologą.
Patarimas: jei pastebėjote palaipsniui kintančius rankų, pėdų ar veido proporcijas, didėjantį batų dydį ar nuolatinį prakaitavimą, nevėluokite – paprastas konsultacijos ir laboratorinių tyrimų rinkinys gali užkirsti kelią sunkioms pasekmėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.