Kardiologai ragina ypač 40 metų ir vyresnius gyventojus rimtai vertinti širdies ligų riziką. Ūminis miokardo infarktas išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, tačiau laiku atpažinus simptomus ir greitai suteikus pagalbą daugeliu atvejų gyvybė yra išgelbėjama. Statistikos duomenys rodo, kad kasmet pasitaiko tiek didžiųjų, tiek mikroinfarktų, o nemaža dalis pacientų kreipiasi per vėlai, praradę galimybę gauti intervencinį gydymą.
Kas yra miokardo infarktas?
Miokardo infarktas atsiranda, kai užsikemša vainikinė arterija, aprūpinanti krauju tam tikrą širdies raumens dalį. Dėl to dalis raumens miršta ir jo funkcija sutrinka. Yra dideli infarktai, kuriuos dažnai matome elektrokardiogramoje, ir mikroinfarktai, kuriems nustatyti reikalingi papildomi kraujo tyrimai. Laiku suteikta intervencinė pagalba – vainikinės arterijos atvėrimas ir stento implantacija – gali reikšmingai sumažinti ilgalaikes komplikacijas.
**Profesore, pradėkime nuo statistikos. Kas ir kiek serga infarktu?**
**O. Gustienė:** Galbūt iš pradžių reikėtų įvardinti, kas tai per liga, nes neretai pacientams kyla toks klausimas. Jie klausia, ar man buvo širdies „plyšimas“. Tai yra liga, kai visiškai užsikemša vainikinė arterija, kuri maitina dalį širdies raumens, dėl to širdies raumuo dalinai miršta ir yra pažeidžiamas. Miokardo infarktą daliname į 2 tipus: didelį infarktą, kai galima jį atpažinti iš elektrokardiogramos, juo kasmet Lietuvoje suserga apie 3 tūkstančius pacientų.
Pagrindiniai simptomai ir netipiniai atvejai
Tipiškas infarkto simptomas – stiprus, spaudžiantis ar deginantis skausmas už krūtinkaulio, dažnai plintantis į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą, lydimas šalčio prakaito, blyškumo ir dusulio. Jeigu simptomai užsitęsia 20–30 minučių, būtina kviesti greitąją pagalbą. Tačiau infarktas dažnai gali pasireikšti netipiniais požymiais: pykinimu, vėmimu, virškinimo sutrikimais arba tik silpnumu. Ypač rizikingi atvejai yra pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba vyresnio amžiaus asmenims, kuriems gali būti sumažėjęs skausmo jutimo slenkstis.
**R. Kubilius:** Dažniausiai, kai pacientas atvyksta patyręs ūminį miokardo infarktą, jo požymiai yra nesunkiai atpažįstami. Žmogus skundžiasi, kad pirmą kartą atsirado didžiulis skausmas už krūtinės ląstos. Tačiau kartais ūminis miokardo infarktas pasireiškia ir nelabai jam būdingais požymiais. Neretai pacientas numoja ranka į naujai atsiradusį kairės rankos dilgčiojimą, skausmo plitimą į žandikaulį, kartais dėl to net nesikreipia pas gydytoją arba kreipiasi pavėluotai.
Prevencija ir tyrimai
Prevencijos pagrindas – rizikos veiksnių korekcija: mesti rūkyti, reguliuoti kraujospūdį, kontroliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį, mažinti kūno masę, užsiimti reguliaria fizine veikla ir sveikai maitintis. Cholesterolį rekomenduojama patikrinti bent nuo 40 metų, o jei šeimoje yra ankstyvų širdies ligų atvejų, – dar anksčiau. Jeigu rizika įvertinta kaip didelė, sudaromas gydymo planas, skiriami vaistai ir stebima būklė.
Pirmoji pagalba ir kada kviesti GMP
Jei atsiranda ilgai trunkantis krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar sąmonės netekimas – skambinkite greitajai medicinos pagalbai. Greita reakcija reiškia didesnę tikimybę išsaugoti širdies raumens gyvybingumą. Jei šalia žmogaus yra netekęs sąmonės ir nėra kvėpavimo ar pulso, būtina nedelsiant pradėti krūtinės paspaudimus ir, jei įmanoma, naudoti automatizuotą išorės defibriliatorių, kol atvyks profesionalai.
Apibendrinant: atpažinkite rizikos veiksnius, reguliariai tikrinkitės sveikatą ir nereaguokite į pirmuosius simptomus menkai. Kuo greičiau suteikta pagalba – tuo daugiau širdies raumens išgelbėjama ir didesnė išgyvenamumo bei kokybiško gyvenimo po infarkto galimybė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.