Skaitytojos Agnės atvejis primena, kad sukčiai nuolat ieško naujų būdų pritraukti aukas. Moteris gavo žinutę, kuri atrodė tarsi siunčiama iš oficialios institucijos, tačiau turinys ir forma sukėlė įtarimų. Ji nespaudė nuorodos, bet pasidalijo ekrano kopija, norėdama įspėti kitus. Tokie incidentai svarbūs ne tik todėl, kad gali lemti finansinius nuostolius, bet ir todėl, jog parodo, kaip profesionaliai suklastoti pranešimai gali apgauti net atidžius vartotojus.
Agnės gaunama žinutė
„Pasižiūrėkite, kokią žinutę gavau iš „Regitros“. Galima matyti, kad anksčiau siųsti pranešimai yra normalūs, tokie, kaip ir įprasta, o paskutinis kažkoks keistas – su klaidomis, pranešantis apie automobilio laikymą ir dar su neaiškia nuoroda.
Ant nuorodos nespaudžiau, bet atsiunčiu jums ekrano kopiją. Sakykit, tai čia „Regitros“ pranešimas ar sukčių darbas? Noriu įspėti ir kitus“, – savo neramumais dalijosi Agnė.
Regitros paaiškinimas
Institucijos atstovė aiškiai patvirtino, kad žinutė nėra siųsta iš oficialių šaltinių. Ji pažymėjo: „Jūsų minimu konkrečiu atveju žinutė nėra siųsta „Regitros“. Pirmiausiai svarbu pabrėžti, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kad „Regitra“ nesiunčia pranešimų apie „neteisėtą [transporto] pastatymą“. Taip pat svarbus ir pats turinys bei rašymo stilius, klaidos. Visa tai byloja, kad žinutė yra siųsta sukčių.”
Regitra taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja „SMS spoofing“ – metodą, kai apgavikai suklastoja siuntėjo identifikatorių, todėl telefone pranešimas gali atrodyti kaip atėjęs iš žinomo numerio ar organizacijos.
Kaip atpažinti ir ką daryti
Yra keletas aiškių ženklų, kurie leidžia greičiau identifikuoti sukčiavimo žinutę: teksto klaidos, skubos reikalavimai, neaiškios nuorodos, raginimas nedelsiant atlikti mokėjimą ar pateikti prisijungimo duomenis.
Taip pat sukčiavimą gali išduoti tai, kad nuoroda neveda į oficialią institucijos svetainę.
Jeigu įtariate sukčiavimą: nespustelėkite nuorodų, nesisiųskite failų, neatskleiskite asmeninių ar bankinių duomenų. Pasitikrinkite informaciją oficialiuose institucijų kanaluose arba paskambinkite patvirtintu numeriu. Sukčiavimo atvejus verta pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui elektroniniu paštu cert@nksc.lt arba per jų internetinę pranešimų formą.
Svarbu pabrėžti: „SMS spoofing“ nebūtinai reiškia, kad buvo įsilaužta į institucijos sistemas – tai dažniausiai yra identifikatoriaus klastojimas. Vis dėlto pasekmės vartotojui gali būti rimtos, todėl budrumas ir greiti veiksmai gali apsaugoti nuo nuostolių.
Galų gale, kiekvienas gavęs įtartiną žinutę turėtų ja dalintis atsargiai – parodyti ekrano kopiją specialistams arba pranešti atitinkamoms tarnyboms, kad tokių atvejų žymiai sumažėtų ir būtų užkirstas kelias kitiems apgavystėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.