Didžiausia šalies vandentvarkos įmonė pradėjo sezoninę Neries ir jos intakų stebėseną, siekdama anksti identifikuoti taršos židinius ir užkirsti kelią problemoms dar jų ištakose. Tyrimai apėmė 12 intakų Vilniaus rajone ir miesto teritorijoje bei du pagrindinius Neries stebėjimo taškus. Pirmieji rezultatai parodė gerą bendrą vandens kokybę, tačiau pavieniai nuokrypiai leidžia specialistams imtis prevencinių veiksmų laiku.
Tyrimų rezultatai ir išvados
Geriausi rodikliai fiksuoti Antavilių, Turniškės ir Vilnelės upeliuose. Tuo tarpu pavieniai nukrypimai aptikti bevardžiuose upeliuose šalia Naujanerių ir Upelės intake, kur nustatyta didesnė nitratų bei nitritų koncentracija ir šiek tiek padidėjusi organinė tarša. Tokie lokalūs pakitimai dažnai yra susiję su urbanizuotų teritorijų poveikiu, paviršinių nuotekų pritekėjimu po liūčių arba neteisėtais prisijungimais prie nuotekų tinklų.
Kam skirta intakų stebėsena?
Anot Brigitos Gudonės, „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorės, pasitelkus akredituotos įmonės laboratorijos resursus siekiama užtikrinti nuoseklų vandens ciklo valdymą – nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo iki paviršinių vandens telkinių būklės stebėsenos. Dėl šios priežasties Neries upės ir jos intakų stebėsena yra laikoma natūralia bendrovės veiklos dalimi, leidžiančia vertinti bendrą miesto vandens sistemos būklę.
„Tirti intakus yra net svarbiau nei pačią Nerį, nes jie veikia kaip ankstyvojo perspėjimo sistema. Neris dėl savo stiprios srovės ir didelio vandens kiekio taršą greitai išsklaido, todėl vien šios upės tyrimai ne visada parodo tikrąjį vaizdą ir galimų problemų kilmę. Tuo tarpu mažuose intakuose iškart matome urbanizuotų teritorijų poveikį, lietaus nuotekų įtaką ar nelegalius nuotekų sistemų prisijungimus, todėl jų stebėsena yra būtina. Mūsų tikslas – identifikuoti problemas jų ištakose, kol jos dar nepasiekė pagrindinės miesto upės“, – sako B.Gudonė.
Ką rodo rodikliai ir ką daryti toliau
Atliekant tyrimus vertinami organinės taršos rodikliai, azoto (amonio, nitratų, nitritų) ir fosforo junginių koncentracijos, biocheminis ir cheminis deguonies suvartojimas. „Nors naujausi tyrimai neparodė reikšmingos taršos, vietos, kuriose fiksavome nuokrypius, bus stebimos akyliau. Tokie rodiklių pokyčiai dažniausiai yra susiję su žmogaus veiklos poveikiu arba nesutvarkytomis paviršinėmis nuotekomis, kurios po stipresnių liūčių patenka į mažesnius intakus. Net ir nedideli bevardžiai upeliai gali į Nerį atnešti organinę taršą, naftos produktus ar mikroteršalus. Ilgainiui jie gali turėti įtakos ekologinei būklei, dumblių augimui ir bendram upės vandens kokybės stabilumui“, – teigia bendrovės atstovė.
Siekiant sumažinti rizikas, būtinos kelios priemonės: intensyvesnė mažųjų intakų priežiūra, infrastruktūros remontas, paviršinių nuotekų kanalizacijos tinklų kontrolė, viešinimas ir gyventojų švietimas apie teisingą buitinės taršos tvarkymą. Taip pat naudinga kurti žaliąją infrastruktūrą – natūralias buferines zonas, lietaus sulaikymo sprendimus ir filtravimo sistemas, kurios sumažintų teršalų patekimo į upelius kiekį.
Stebėsena ir viešumas
Stebėsena tęsis iki rugsėjo pabaigos: mėginiai visuose 14 tyrimų taškų bus imami du kartus per mėnesį, o surinkti duomenys skelbiami viešai. Ilgalaikė informacija leis geriau suprasti sezonines tendencijas, planuoti pakrančių tvarkymą ir prevencines aplinkosaugines priemones, taip pat tiksliau nukreipti inspekcijų ir remonto darbus.
Reguliarus stebėjimas, savivaldybių bei gyventojų įsitraukimas ir infrastruktūros atnaujinimas yra pagrindinės priemonės užtikrinti, kad Neris išliktų sveikas miesto peizažo elementas ir švarus vandens šaltinis ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.