Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seime priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Prezidentūros patvirtinimu, dokumentas įsigalios pagal Seimo numatytus terminus, nors pataisos jau sukėlė plačią politinę diskusiją ir protestus.
Pakeitimų esmė
Pagrindiniai pakeitimai numato LRT misijos apibrėžimą ir reikšmingą Tarybos sudėties išplėtimą: vietoje dabar galiojančios 12 narių sudėties Tarybą sudarys 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, o likusius 7 narių atrinks įvairios visuomeninės, kultūrinės ir mokslo institucijos – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas. Taip pat bus įsteigtas Tarybos biuras, siekiant organizacinio stabilumo ir administracinio palaikymo.
Reformos griežtina ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką: nuo šiol direktorius gali būti atleistas ne mažesne kaip 2/3 visų Tarybos narių dauguma, jei jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tarybai paliekama galimybė apsispręsti, ar tokie balsavimai vykdomi atvirai, ar slaptai. Be to, apribojamos kadencijos – tas pats asmuo negalės eiti generalinio direktoriaus pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Parengimas, atnaujinimai ir tarptautinė nuomonė
Įstatymo projektą parengė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė, o vėliau jis buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete. Venecijos komisija jau įvertino projektą ir rekomendavo jį tobulinti, pabrėždama poreikį išsamesnei analizei ir siūlydama, kad su generalinio direktoriaus atleidimu susijantys pokyčiai būtų taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
Reakcijos ir politinė įtampa
Opozicija ir žiniasklaidos organizacijos reiškė susirūpinimą dėl galimų pasekmių žodžio laisvei ir transliuotojo nepriklausomybei. Žurnalistų profesionalų asociacija prašė prezidento pataisas vetuoti. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas komentavo: „Mes raginome prezidentą nepasirašyti, jis padarė savo pasirinkimą, tai šia prasme mes kažkuo nesame nustebę tokiu pasirinkimu.
O dabar viskas persikels į Konstitucinį Teismą”, – Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Mes jau rengiame dokumentus ir, matyt, kitos savaitės pabaigoje arba dar kitos savaitės pradžioje kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Surinksime parašus, tuo nė kiek neabejojame”, – akcentavo jis.
Valdančiųjų balsavimas Seime vyko birželio pradžioje – už projektą balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikiusių nebuvo; opozicija balsavime nedalyvavo. Dalis parlamentarų siūlė, kad pataisos įsigaliotų tik pasibaigus dabartinei LRT vadovo kadencijai (siūlytas terminas – 2028 m. spalio 3 d.), tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta, todėl dalis pakeitimų gali būti taikomi jau nuo kitų metų sausio 1 d.
Įsigaliojus pataisoms, tęsis teisminė ir politinė diskusija dėl jų teisėtumo ir poveikio visuomeninio transliuotojo nepriklausomybei. Artimiausiu metu laukiamas opozicijos kreipimasis į Konstitucinį Teismą, o praktinis poveikis LRT veiklai priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinta naujoji Tarybos sudėtis ir balsavimo tvarka.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.