Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pranešė, kad Lietuva pasiūlė Kinijai atkurti diplomatinius ryšius laikinųjų reikalų patikėtinių lygiu ir šiuo metu laukia oficialaus Pekino atsakymo. Šis žingsnis reiškia siekį normalizuoti santykius per kompromisinį modelį, kurį anksčiau siūlė Kinija.
Pasiūlymo esmė ir derybų eiga
„Lietuva pasiūlė, šiek tiek padarė nuolaidą, ir šiuo metu yra laukiama atsakymo iš Kinijos“, – „Žinių radijui“ teigė parlamentaras. Pagal siūlomą modelį šalis sutiktų steigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą, o ne pilną ambasadą, kas iš dalies sušvelnintų diplomatinę formą, tačiau leistų atnaujinti formalų komunikacijos kanalą.
„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą, bet mes atsisakėme. (…) Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą laikinųjų reikalų patikėtinių biurą“, – sakė R. Motuzas. Ši citata atspindi oficialų pozicionavimą, kad Lietuva linkusi prieiti prie kompromiso, kad būtų atnaujintas bent minimalus diplomatinių ryšių lygis.
Praktiniai žingsniai ir konsulinės paslaugos
Be politinio susitarimo, jau įvykdyti ir praktiniai susitarimai konsulinėje srityje. Pasak parlamentaro, Kinijos piliečiai vizas kelionėms į Lietuvą jau gali gauti Kinijoje per kitų Europos Sąjungos valstybių atstovybes. Tai reiškia, kad, nepaisant diplomatinės krizės, kasdieniai kelioniniai ir teisiniai mechanizmai veikia per tarpininkus.
„Toliau bus tęsiamos derybos dėl mūsų atstovavimo, dėl Kinijos atstovybės (…) pagal abipusį principą“, – kalbėjo jis. Tai rodo, jog derybos apims abipusiškumo principą, kuris svarbus tiek simboliškai, tiek praktiniu požiūriu.
Istorinis kontekstas ir ekonominiai padariniai
Santykių atšilimo pasiūlymas atsiranda po 2021 m. sprendimo leisti Taivaniečių atstovybei veikti Vilniuje, kas gerokai paaštrino santykius su Pekinu. Dėl to Kinija taikė diplomatines ir ekonomines sankcijas, kurios ženkliai sumažino Lietuvos eksportą.
2022 m. ES bene reagavo skundu Pasaulio prekybos organizacijoje, tačiau 2024 m. gruodį šis skundas buvo atsiimtas.Remigijus Motuzas teigia, kad prekybos santykiai sugrįžo į maždaug tokį lygį, koks buvo iki Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje, tačiau pilnas atsistatymas vis dar reikalauja politinių sprendimų ir Pekino sutikimo.
Vidaus politikos perspektyvos
Vidaus politikoje dalis partijų ir politikų kalba apie būtinybę šiltinti santykius su Kinija. Premjerė Inga Ruginienė yra užsiminusi apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą išsaugant diplomatinius niuansus, o prezidentas Gitanas Nausėda yra nurodęs, kad mato galimybę atstatyti santykius laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų Pekinas.
„Mes irgi padarėme nuolaidą“, – sakė jis. Tai atspindi platesnį politikos spektrą, kuriame siekiama derinti valstybinį interesą, saugumą ir ekonominius ryšius.
Jeigu Pekinas atsakys teigiamai, tolesnės derybos ir praktiniai sprendimai gali atverti kelią normalizacijai, tačiau procesas bus sudėtingas ir priklausys nuo abiejų šalių politinės valios bei tarptautinių veiksnių.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




