Su vaiko vėmimu anksčiau ar vėliau susiduria kone kiekviena šeima. Vasarą ši problema ypač aktuali: daugiau kelionių, maistas ne namuose ir karštis didina žarnyno infekcijų bei apsinuodijimų riziką, o skysčių netekimas gali greitai komplikuotis.
„Vasarą daugiau laiko praleidžiame keliaudami, valgome ne namuose ruoštą maistą, dažniau vykstame į stovyklas ar poilsio vietas, todėl didėja tikimybė susidurti su žarnyno infekcijomis. Be to, karštomis dienomis vaikai greičiau netenka skysčių, todėl net ir iš pažiūros nesunkus negalavimas gali gana greitai komplikuotis dehidratacija“, – sako gydytoja.
Kaip atskirti paprastą viruso sukeltą vėmimą nuo pavojingos būklės
Vertinant vėmimą svarbiausia žiūrėti į bendrą vaiko būklę, o ne tik į epizodų skaičių. „Tėvai dažnai suskaičiuoja, kiek kartų vaikas vėmė, tačiau mums daug svarbiau, kaip jis jaučiasi tarp tų epizodų. Ar vaikas geria skysčius, ar šlapinasi, ar išlieka aktyvus, ar nepradeda skųstis stiprėjančiu pilvo skausmu. Būtent bendros būklės pokyčiai dažniausiai padeda atskirti paprastą virusinę infekciją nuo rimtesnės patologijos“, – aiškina gydytoja.
Mažiems vaikams ir kūdikiams reikia skirti ypatingą dėmesį: atpylinėjimas po maitinimo ne visada yra patologija. „Dažniausiai tėvus nuraminame paaiškinę, kad atpylinėjimas nėra tas pats, kas vėmimas. Jei kūdikis gerai priauga svorio, yra aktyvus ir neturi kitų nusiskundimų, dažniausiai tai yra normalus fiziologinis reiškinys. Tačiau jei mažylis pradeda vemti stipria srove, vadinamuoju fontaniniu būdu, tampa vangus arba pradeda prasčiau augti, būtina ieškoti priežasties ir atlikti išsamesnius tyrimus”, – sako Ž. Makselienė.
Pagrindinės priežastys ir gydymo principai
Vasarą dažniausiai pasitaiko ūminės virusinės žarnyno infekcijos (pvz., norovirusai), taip pat gali būti maisto sukeltų apsinuodijimų.
Daugumai virusinių infekcijų specifinio antibiotinio gydymo nereikia; svarbiausia – skysčių ir elektrolitų atkūrimas. Pabrėžiama, kad gazuoti gėrimai ar sultys ne visada padeda atkurti reikiamą balansą, todėl namuose verta turėti rehidratacinių tirpalų.
Rehidratacijos principas: duoti mažais kiekiais – po kelis arbatinius šaukštelius kūdikiams ir po keliasdešimt mililitrų vyresniems vaikams kas kelias minutes, kol vėmimas nurims. Žindomas kūdikis neturėtų būti atskiriamas nuo krūties – motinos pienas padeda palaikyti skysčių ir maisto balansą.
Įspėjamieji ženklai, kada skubėti pas gydytoją
Reikia neatidėlioti medicininės pagalbos, jei pastebima: vaikas negeba išlaikyti net nedidelio kiekio skysčių, šlapinasi labai retai, jo lūpos ir gleivinės sausėja, akys įdubusios, jis tampa labai mieguistas arba vangus. Taip pat pavojingi ženklai – vėmimas su kraujo priemaiša, žalsvo (tulžingo) pobūdžio vėmalai, stiprėjantis pilvo skausmas, sąmonės sutrikimai ar traukuliai, aukšta temperatūra kartu su apsnūdimu.
Be to, vėmimas ne visada reiškia virškinamojo trakto problemą: priežastys gali būti apendicitas, galvos trauma, migrena, medžiagų apykaitos sutrikimai ar neurologinės ligos, todėl svarbu įvertinti ir kitus simptomus bei ligos pradžią.
Galiausiai – jeigu kyla abejonių, geriau pasikonsultuoti su gydytoju. Laiku atpažinta dehidratacija ir tinkama rehidratacija dažniausiai leidžia išvengti hospitalizacijos ir rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.