„Mano laisvalaikis seniau visada buvo aktyvus, daug mokiausi, siekiau karjeros, sportavau”, – pasakoja Lina Stanevičiūtė, buvusi motokroso čempionė, kurios gyvenimą pakeitė nuolatiniai galvos skausmai. Iš pradžių liga atrodė kaip pavieniai epizodai, tačiau per metus skausmo dienų skaičius išaugo iki 18 per mėnesį – dažniau skauda nei neskauda.
Diagnozė ir simptomai
„Iki diagnozės galvos skausmas man tęsėsi beveik metus, po jų man buvo nustatyta migrena be auros. Kai tai man pasakė, aš pamačiau, kad skausmo dienų per mėnesį turiu 18, tai reiškia, kad man dažniau skauda, nei neskauda. 11-12 klasėje turėjau skaudžią patirtį, kai tuo metu man labai skaudėdavo galvą, bet susitvarkiau savo tvarkaraštį ir režimą, liga nurimo. Kai vėl atsinaujino, niekaip negalėjau suprasti, dėl ko kyla toks skausmas”, – prisimena Lina.
Migrena gali pasireikšti su aura arba be jos. Daugelis galvoja, kad aura – privalomas požymis, todėl neįtaria migrenos, jei prieš priepuolį nėra regos sutrikimų ar mirgėjimo. Linos atveju skausmas dažnai prasideda paryčiais arba vakare, lydimas pykinimo, jautrumo šviesai ir garsui, sutrinka pusiausvyra bei kalba. Kartais jos būklė primena apgirtusio žmogaus savijautą, o paprasti kasdieniai veiksmai tampa sudėtingi.
Kas keičia kasdienybę
„Nenorėčiau, kad žmonės patirtų ir praeitų tokį kelią, kokį turėjau praeiti aš ir, noriu, kad būtų galimybė informaciją rastų greičiau. Savo asociacijos puslapyje sergumigrena.lt ją galima rasti, stengiamės, kad ji būtų kuo prieinamesnė”, – sako Lina. Dėl priepuolių tenka planuoti darbą ir vengti kelionių bei staigių pokyčių. Dažnai tenka prašyti lankstesnio grafiko arba laiko, kol vaistai pradės veikti.
Sergantieji migrena susiduria ne tik su skausmu, bet ir su nesupratimu aplinkoje: darbdaviai, draugai ar šeima neretai ligą sumenkina arba klaidingai aiškina kaip „pervargimą” ar „mitybos problemą”.
Medicininė perspektyva ir iššūkiai
„Tyrimo duomenimis, net trečdalis žmonių mano, kad sergantieji migrena vengia darbinių, socialinių ir šeimos įsipareigojimų, be to, naudojasi liga, kad atkreiptų į save dėmesį. Beveik pusė mano, kad migrenos gydymas nėra sudėtingas, o net daugiau nei trečdalis mano, kad ši liga yra netinkamo, nesveiko gyvenimo būdo pasekmė”, – įspėja neurologė Kristina Ryliškienė.
„Migrena nėra psichikos sutrikimas – tai neurologinė, biologinį pagrindą turinti liga.” Gydymas dažnai apima skausmo malšinimą priepuolio metu ir profilaktinius vaistus, tačiau tinkamos terapijos parinkimas gali užtrukti. Lėtinė migrena – kai skausmas pasireiškia 15 ir daugiau dienų per mėnesį – kelia didelį iššūkį pacientui ir visuomenei.
Ką reikėtų keisti
Reikia didesnio informuotumo, lengvesnės prieigos prie tinkamų vaistų ir lankstesnės darbo politikos. Svarbu, kad darbdaviai suprastų: sergantieji ne vengia pareigų, o fiziškai negali jų atlikti tam tikru metu. Paprastesnės ligos pažymų procedūros ir platesnis kompensuojamų vaistų spektras taip pat padėtų mažinti ligos naštą.
Migrena ne visada išgydoma visam laikui, tačiau tinkamai valdoma ji leidžia žmogui išlaikyti produktyvią ir pilnavertę kasdienybę. Linos istorija primena, kad laiku atpažinus ligą ir suteikus paramą, gyvenimo kokybė gali žymiai pagerėti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.