Padidintas arba sumažėjęs kraujospūdis gali būti klastingas ir paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą. Svarbu ne tik žinoti normalias ribas, bet ir mokėti teisingai matuotis bei laiku reaguoti. Vaistininkė pabrėžia, kad padidėjęs spaudimas dažnai nejuntamas, todėl reguliarūs matavimai yra būtini tiek prevencijai, tiek ankstyvai problemai aptikti.
Kaip atskirti nuolatinį ir laikinį spaudimo padidėjimą
Geriausias būdas suprasti, ar kraujospūdis pakilęs nuolat, ar tik retkarčiais – matuoti jį rytais. Patariama atlikti matavimus kiekvieną rytą visą savaitę ir fiksuoti rezultatus. „Jei jaunas žmogus, pavyzdžiui, 30-40 metų, kiekvieną rytą jį tikrina ir pamato, kad viršutinis kraujospūdžio stulpelis rodo apie 140, rekomenduočiau kreiptis pas gydytojus, nes spaudimas didesnis, nei reikėtų”, – patarė vaistininkė.
Ką reiškia viršutinis, apatinis rodiklis ir pulsas
Kai pamatuojame spaudimą, aparate matome tris skaičius: viršutinį, apatinį ir pulsą. Viršutinis (sistolinis) rodo kraujagyslių susitraukimą, apatinis (diastolinis) – širdies atsipalaidavimą. „Labai svarbus skirtumas tarp viršutinio ir apatinio kraujospūdžio. Jei jie abu tolygiai padidėję, tai geriau, nei, pavyzdžiui, viršutinis rodiklis aukštas, o apatinis normalus. Kraujospūdį gali pakelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, padidintas sporto salėje krūvis, stresas, sunkesnis, aštresnis ar sūresnis maistas”, – sakė K. Staivė.
Kaip elgtis radus padidėjusį spaudimą
Jei pamatote aukštą rodmenį, pirmiausia nusiraminkite. Staigūs jaudulio priepuoliai gali dar labiau pakelti spaudimą. „Visų pirma, jei pasimatavome kraujo spaudimą ir pamatėme, kad jis padidėjęs – nusiraminkime. Dažniausiai žmonės į tai sureaguoja labai smarkiai, pradeda dar labiau jaudintis ir spaudimas pakyla dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti, o po 15 minučių vėl jį pasimatuoti”, – patarė K. Staivė. Kai kuriems pakanka raminančios arbatos (pvz., melisų ir valerijono), tačiau nuolatiniam hipertenzijos atvejui būtina kreiptis į gydytoją — ilgalaikis padidėjęs spaudimas apkrauna širdį ir didina infarkto ar insulto riziką.
Per mažas kraujospūdis: ką daryti
Hipotenzija gali sukelti silpnumą, svaigimą ar net nualpimą. Deja, priemonių mažai: dažniausiai rekomenduojama išgerti kavos ar tonizuojančio augalinio ekstrakto. Reikėtų stebėti būklę, užtikrinti pakankamą skysčių ir druskos kiekį bei, esant pasikartojantiems simptomams, kreiptis į gydytoją.
Kaip taisyklingai matuotis kraujo spaudimą
Matavimas turi būti atliekamas ramioje būsenoje: ranka turi būti širdies lygyje, ant jos — plona neveržianti palaidinė, manžetė dedama ant rankos virš alkūnės, paliekant porą centimetrų neuždengto odos. Nejudėkite ir nekalbėkite matavimo metu; jei matuojatės kasdien, naudokite tą pačią ranką. „Prieš matuojant reikėtų ramiai pasėdėti ir pailsėti. Jei parlekiame namo į 5 aukštą su nešuliais, spaudimo aparatas tikrai neparodys tikrųjų rodmenų. Aparatą dedame ant rankos, virš alkūnės turi likti pora centimetrų. Neužspaudžiame medžiagos labai stipriai ir pradedame matuoti. Matuojant spaudimą nejudame ir nekalbame”, – patarė vaistininkė.
Galiausiai, dauguma problemų su kraujospūdžiu yra susijusios su gyvenimo būdu: tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas gali išspręsti apie 80 proc. su tuo susijusių problemų. Reguliarūs matavimai ir laiku imtis priemonių padeda užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.