Vasaros mėnesiais Lietuvos gyventojų vandens vartojimas išauga apie 15–20 proc., rodo regioninių vandentvarkos įmonių pateikti duomenys. Tokie svyravimai ypač akivaizdžiai pasireiškia kurortuose ir priemiestyse, kur sezoniniai poilsiautojai bei naujakuriai padidina apkrovą esamoms trasoms ir siurblinėms.
Vasaros pikas ir infrastruktūros iššūkiai
Palangos regione per Jonines buvo užfiksuotas itin didelis poreikis – antro kėlimo siurblinė patiekė beveik 11 tūkst. kubinių metrų vandens, tai sudarė keturis kartus daugiau nei įprastą darbo dieną ne sezono metu. „Mums pikinis sezonas prasideda nuo birželio vidurio, atšilus orams, kai masiškai vilniečiai ar kauniečiai atvyksta poilsiauti į Palangą, Šventąją ar Kunigiškes“, – sako V. Beržanskis. Vasarinė apkrova reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra daugelyje vietų veikia pilnu pajėgumu, o žiemą vartojimas ženkliai mažėja.
Gyvenimo būdas, naujakuriai ir senos trasos
Priemiesčiuose ir aplink Kauną pastebima kita tendencija: gyventojai masiškai laisto sodus ir gėlynus, ypač rytais ir vakarais. Apie 419 km tinklų prižiūrinti įmonė atkreipia dėmesį į paklausą, kurią sukuria nauji kotedžų kvartalai. „Jaunoji karta nori gyventi vakarietiškai – jie pabėgo iš Kauno, gerai uždirba, įsikūrė privačiuose kotedžuose, daug sportuoja ir nenori prižiūrėti privačių gręžinių, – pasakojo A. Dzevyžis. – Staigiai išpildyti jų lūkesčius keblu – kai kur trasos paklotos prieš 40–60 metų, o jų pajėgumai riboti“.
Vietiniai gyventojai kartais reikalauja tiesioginių sprendimų: „Prijunkite prie trasų ir sudarykite neribotas galimybes laistyti kad ir rožynus“, – rašo naujakuriai. Įmonių vadovų atsakas dažnai būna pragmatiškas: „Kiek tai įmanoma – pajungiame“. Toks požiūris rodo, kad infrastruktūra ir klientų lūkesčiai kartais kertasi.
Resursai ir rekomendacijos
Gamtos tyrimų centro duomenimis, Lietuvos požeminio vandens potencialas yra didelis: per parą galima išgauti apie 3,72 mln.
kubinių metrų, o šiuo metu sunaudojama tik apie 12–14 proc. šių išteklių. Mokslininkas dr. Jonas Satkūnas pastebi galimą turizmo naudą: „Žiūrėkime į Islandiją. Ten kiekviename viešbutyje agituojama gerti daug vandens iš krano, kodėl mes tai menkai išnaudojame?“, – retoriškai svarsto J. Satkūnas.
Tuo metu Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Eimantas Kirkliauskas ragina nepasiduoti iliuzijai, kad resursų per daug: „Nors vandens lyg ir turime daug, bet reikia stebėti kaip jis naudojamas, nes pikinio vartojimo metu ne visuose gyvenamuosiuose kvartaluose gali užtekti esamų vamzdynų pralaidumo“, – sako LVTA vadovas. Jis rekomenduoja praktinius sprendimus: „Pikinio vartojimo metu ragintume daugiau geriamojo vandens gerti iš krano, o daržus reiktų laistyti itin ankstyvą rytą ar į naktį. Vandenį kaip gamtos išteklių privalu tausoti“, – pataria E. Kirkliauskas.
Tai, kad didelės atsargos egzistuoja, neturėtų virsti bedugnės jausmu dėl investicijų į tinklus ir valdymą. Suderinus vartotojų įpročius, sezoninį planavimą ir infrastruktūros atnaujinimą, galima užtikrinti patikimą tiekimą net piko metu bei palankiomis sąlygomis plėtoti turizmą ir vietos gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.