Diskusija apie pieno ir pieno produktų ryšį su onkologinėmis ligomis dažnai sukelia nerimą. Vienose publikacijose skelbiama, jog pienas yra pavojingas ir net „Tai numeris 1 vėžio sukėlėjas“, – priduriama. Tačiau medicinos bendruomenėje nuomonės nėra vienodos: tyrimų rezultatai skiriasi, o išvadų taikymas kasdieniam gyvenimui reikalauja sąmoningo vertinimo.
Ką sako moksliniai tyrimai?
Moksliniai tyrimai apie pieno ir vėžio ryšį dažniausiai yra stebimi (observaciniai), todėl jie nustato koreliacijas, bet ne visuomet priežastinius ryšius. Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, kad didelės kalcio ir tam tikrų pieno produktų vartojimo apimtys gali būti susijusios su padidėjusia prostatos vėžio rizika. Kiti tyrimai nurodo, kad pieno sudėtyje esantys augimo faktoriai (pvz., IGF-1) gali turėti įtakos ląstelių dalijimuisi, tačiau šių mechanizmų svarba žmonių populiacijoje nėra visiškai aiški.
Tuo tarpu fermentuotų pieno produktų, tokių kaip jogurtas ar kefyras, poveikis dažnai vertinamas kaip neutralus arba netgi apsaugantis dėl probiotikų ir naudingų mikroorganizmų poveikio žarnyno sveikatai. Svarbu pabrėžti, kad prie tyrimų rezultatų gali prisidėti daugybė veiksnių: bendra mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, rūkymas, genetiniai rizikos veiksniai ir kt. Dėl šių priežasčių vienareikšmiškos rekomendacijos drausti pieną remiantis tik daline informacija būtų neatsakingos.
Gydytojų ir mitybos specialistų rekomendacijos
Gydytojos Lilija Jasevičienė ir Edita Juodžbalienė pabrėžia saiką ir individualų požiūrį. Jos ragina neapsiriboti viena maisto grupe ir įvertinti bendrą mitybos modelį. Rekomenduojama rinktis subalansuotą dietą, kurioje dominuoja daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, sveikos riebalų rūgštys bei baltymai iš įvairių šaltinių. Jei asmuo turi padidintą konkretaus vėžio riziką (pvz., šeiminę anamnezę), patartina pasitarti su gydytoju ar medicinos genetikos specialistu dėl individualių mitybos ir prevencijos priemonių.
Praktiniai patarimai: mažinti pridėtą cukrų ir perdirbtų produktų vartojimą, rinktis fermentuotus pieno produktus (jogurtas, kefyras) arba liesesnes pieno rūšis, stebėti porcijų dydžius bei užtikrinti pakankamą Kalcio ir vitamino D kiekį iš įvairių šaltinių.
Augalinės kilmės alternatyvos gali būti naudingos tiems, kurie vengia gyvulinių produktų, bet svarbu pasirinkti produktus, praturtintus vitaminais ir mineralais.
Taip pat verta paminėti, kad maisto paruošimo būdas, bendras gyvenimo būdas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai lemia daugiau nei vienas maisto produktas. Prevencija ir ankstyva diagnostika išlieka svarbiausi veiksniai mažinant onkologinių ligų riziką.
Apibendrinant: dabartinė mokslinių tyrimų visuma neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog pienas yra pagrindinis vėžio sukėlėjas. Svarbu vertinti individualią riziką, laikytis subalansuotos mitybos principų ir pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu mitybos specialistu, jei kyla abejonių dėl konkrečių produktų vartojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.