Ką daryti, jei retai lankotės pas gydytoją, bet norite pasitikrinti sveikatą?
Net jei apsilankymai pas gydytoją jūsų kasdienybėje reti, pasitikrinti sveikatą vis tiek galima ir verta. Pirmasis žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos rizikas, nukreips reikalingiems tyrimams arba išduos siuntimą pas specialistą. Dauguma prevencinių ir rutininių tyrimų patenka į šeimos gydytojo kompetenciją ir apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl apdraustiesiems dažnai nereikia papildomai mokėti už pagrindinę profilaktiką.
Kokius profilaktinius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas?
Šeimos gydytojai atlieka ar skiria platų tyrimų spektrą: kraujospūdžio matavimą, kūno masės ir ūgio nustatymą, elektrokardiogramą, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą bei regėjimo aštrumo patikrą. Pavyzdžiui, tirotropinio hormono (TTH) tyrimas skiriamas šeimos gydytojo ir taip pat apmokamas iš PSDF. Bendras kraujo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems dažniausiai atliekamas kas 2 metus; kai kuriems vyresnio amžiaus asmenims kai kurie tyrimai gali būti atliekami dažniau.
Prevencinės programos: kam ir kaip dažnai priklauso patikros
Valstybinės prevencinės programos skirtos tam tikroms amžiaus grupėms ir padeda laiku aptikti ligas. Pagrindinės programos: gimdos kaklelio vėžio patikra moterims nuo 25 iki 59 m. kas 3 metus; krūties vėžio patikra moterims nuo 50 iki 69 m. kas 2 metus; prostatos vėžio patikra vyrams nuo 50 iki 69 m. (taip pat nuo 45 m., jei yra šeimyninė rizika); storosios žarnos vėžio patikra 50–74 m. amžiaus grupėms kas 2 metus; širdies ir kraujagyslių ligų prevencija vyrams 40–54 m. ir moterims 50–64 m. kasmet. Norint pasinaudoti šiomis patikromis, pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris informuos apie galimybes ir paskirs tyrimus.
Siuntimas, papildomi tyrimai ir apmokėjimas
Jeigu šeimos gydytojas įvertina būklę kaip reikalaujančią specialisto įsikišimo, jis išduoda siuntimą. Siuntimas yra oficialus kreipimasis į kitą specialistą dėl konsultacijos, diagnozės tikslinimo ar gydymo taktikos korekcijos.
Per specialisto konsultaciją pacientui turi būti atlikti visi būtini diagnostiniai tyrimai, būtini diagnozei nustatyti ar gydymui skirti. Jei pacientas pats renkasi papildomus tyrimus ar konsultacijas be siuntimo arba ne pagal gydytojo nurodymus, už juos tenka mokėti patiems.
Praktiniai patarimai pasiruošimui ir vertės akcentas
Prieš atvykdami į profilaktinę apžiūrą, pasiruoškite: turėkite galiojantį asmens dokumentą, gydytojo išrašytų vaistų sąrašą ir informaciją apie ankstesnius tyrimus. Dėl tam tikrų kraujo tyrimų papildomo pasiruošimo (pvz., nevalgius) pasitikslinkite su savo gydytoju. Prevencinių programų tikslas – laiku aptikti ligą ir pradėti gydymą kuo anksčiau, kas ženkliai didina gydymo efektyvumą. Nesidrovėkite kreiptis: net retas apsilankymas pas gydytoją gali tapti proga užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
Raginimas: pasinaudokite teisėmis, kurias suteikia PSDF, ir aptarkite su savo šeimos gydytoju, kokie prevenciniai tyrimai jums priklauso.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.