Mokslininkų komanda praneša apie naujus įrodymus, susiejusius didesnę estrogenų koncentraciją vaisiaus aplinkoje su vėlesne autizmo spektro sutrikimų išsivystymo tikimybe. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Molecular Psychiatry“, papildomai patvirtina hipotezę, kad prieš gimdymą vykstantys steroidiniai hormonai gali reikšmingai sąlygoti smegenų vystymąsi ir derėti su autizmo rizikos mechanizmais.
Tyrimo eiga ir duomenys
Tyrėjai analizavo amniono skysčio mėginius iš Danijos biobanko, kuriame sukaupta daugiau nei 100 000 nėštumų hormonų pavyzdžių. Iš viso buvo lyginami 98 vėliau autizmą vystę embrionai ir 177 kontroliniai atvejai. Ankstesni tyrimai buvo sutelkti į androgenus – vyriškiesiems bruožams įtaką darantį hormonų tipą. Šįkart mokslininkai išplėtė analizę ir įvertino keturių estrogenų koncentraciją. Rezultatai parodė, kad visuose keturiuose estrogenų tipuose koncentracija buvo vidutiniškai didesnė vaisiams, kuriems vėliau buvo diagnozuotas autizmas.
Estrogenų vaidmuo smegenų vystymuisi
Estrogenai tradiciškai siejami su moteriškais bruožais, tačiau šis tyrimas pabrėžia, kad steroidiniai estrogenai gali turėti ir kitokį poveikį — jie veikia smegenų augimą, nervinių jungčių skaičių ir neuralinę diferenciaciją. Tyrėjai pažymi, kad šie hormonai gali maskulinizuoti tam tikras smegenų sritis, todėl jų poveikis nėra vien tik „moteriškas“. Toks netikėtas estrogenų indėlis leidžia peržiūrėti ankstesnes prielaidas apie hormonų vaidmenį ankstyvame smegenų formavimesi.
Mokslininkų komentarai ir tolesni žingsniai
Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro vadovas profesorius Simon’as Baron’as-Cohen’as teigė: „tokie estrogenai išties gali būti vienu autizmo rizikos veiksnių. Be to, šie hormonai greičiausiai sąveikauja su genetiniais veiksniais, pertvarkančiais besivystančias vaisiaus smegenis.“ Tyrimo autorius Aleks’as Tsompanid’is pridūrė: „šie hormonai gali būti gaunami iš motinos, paties kūdikio ar placentos. Kitas mūsų, kaip mokslininkų, žingsnis turėtų būti visų šių galimų šaltinių ir jų poveikio nėštumui tyrimas“.
Daktarė Alexa Pohl atkreipė dėmesį: „Šis atradimas išties nepaprastas, mat estrogenų vaidmuo autizmo srityje nėra pilnai ištirtas. O mes tikimės, jog ateities eksperimentuose galėsime sužinoti daugiau apie jų indėlį į vaisiaus [smegenų] vystymąsi“.
Praktinė reikšmė ir atsargumo principas
Svarbu pabrėžti, kad šios išvados yra mokslinio pobūdžio ir jų negalima traktuoti kaip rekomendacijos nėštumo metu keisti sveikatos priežiūros praktikos ar hormonų vartojimo. Tyrėjai aiškiai nurodo, kad jų tikslas yra geriau suprasti autizmo biologiją, o ne bandyti užkirsti kelią šiam sutrikimui. Tyrimo reikšmė – identifikuoti papildomas biologines sąsajas, kurios gali padėti vėliau sukurti diagnostikos ar paramos strategijas.
Galiausiai šis darbas parodo biobankų ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą: ilgalaikiai duomenų archyvai leidžia kartoti analizę ir ieškoti ryšių, kurių anksčiau nebuvo pastebėta. Ateities tyrimai bus skirti išsiaiškinti, iš kur konkrečiai kilę estrogenai ir kokiu mastu jų poveikis sąveikauja su genetiniais ir aplinkos veiksniais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.