Tyrimas, nagrinėjęs beveik pusę milijono žmonių duomenis, parodė reikšmingą ryšį tarp vaikščiojimo greičio ir vidutinės gyvenimo trukmės. Mokslininkai nustatė, kad įprastai spęriai vaikščiojantys žmonės gyvena žymiai ilgiau nei tie, kurie vaikšto lėtai – skirtumas gali siekti iki 15 metų. Rezultatai atkreipia dėmesį į fizinį pajėgumą kaip svarbų sveikatos ir ilgaamžiškumo rodiklį.
Tyrimo duomenys ir pagrindiniai rezultatai
Tyrimui buvo analizuoti 474 919 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenys, kurių vidutinis amžius siekė 52 metus. Duomenys buvo renkami 2006–2016 metais ir remtasi dideliais duomenų šaltiniais (UK Biobank), o analizę atliko kelios mokslo institucijos. Tyrėjai nustatė, kad greitai vaikščiojančių moterų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 86,7–87,8 metų, lėčiau vaikščiojančių – 72,4 metų. Vyrams greiti ėjikai vidutiniškai sulaukia 85,2–86,8 metų, o lėtai vaikštantys – apie 64,8 metų.
Ką reiškia rezultatai ir kokios išvados
Pagrindinė išvada – geras fizinis pajėgumas gali būti svarbesnis už kūno svorį, kalbant apie vidutinę gyvenimo trukmę. Tai reiškia, kad ėjimo greitis – kaip paprastas fizinio pajėgumo indikatorius – gali būti praktinis būdas įvertinti riziką ir skatinti pokyčius visuomenės sveikatos politikoje. Pagrindinis tyrimo autorius Lesterio universiteto profesorius Tomas Yatesas sakė: “Mūsų tyrimo rezultatai gali padėti patikslinti, kodėl geras fizinis pajėgumas yra svarbesnis už kūno svorį, kalbant apie [vidutinę gyvenimo trukmę].”
„Kitaip tariant, tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad geras fizinis pajėgumas, ko gero, yra tinkamesnis vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis nei kūno masės indeksas ( [KMI] ) ir kad skatindami gyventojus greičiau vaikščioti galime prailginti jų gyvenimą.“ Be to, vienas iš tyrimo autorių, Lesterio diabeto centro klinikinis epidemiologas, pažymėjo: „Ankstesni tyrimai daugiausia nagrinėjo kūno svorio ir fizinio pajėgumo poveikį mirtingumui – santykinę mirtingumo riziką. Tačiau santykinę riziką ne visuomet lengva suprasti.
Informacija apie vidutinę gyvenimo trukmę, priešingai, yra paprasčiau suprantama ir leidžia geriau suvokti bendrą ir atskirą kūno masės indekso bei gero fizinio pajėgumo svarbą.“
Konkrečios implikacijos ir praktiniai patarimai
Tyrimo rezultatai dera su kitomis publikacijomis, kurios rodo, jog sveika mityba ir fizinis aktyvumas gali ženkliai prailginti gyvenimą. Pvz., vieni tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo pokyčiai – daugiau sveiko maisto ir reguliari veikla – sumažina ankstyvos mirties riziką. Taip pat kelios studijos nurodo, kad net nedidelė kasdienė fizinė veikla, pavyzdžiui, 30 min. vaikščiojimo, gali reikšmingai pagerinti sveikatą ir sumažinti mirtingumą.
Praktinis patarimas paprastas: jei įmanoma, didinkite įprastą ėjimo tempą ir integruokite daugiau judėjimo į kasdienybę. Tai nebūtinai turi būti intensyvus sportas – greitesnis žingsnis parduotuvėje, pakilimas laiptais, aktyvesnis ėjimas per pietų pertrauką ar namų ūkio darbai gali duoti naudą. Tokie nuoseklūs pokyčiai prisideda prie geresnio fizinio pajėgumo ir gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai bei ilgaamžiškumui.
Reziumuojant, greitesnis vaikščiojimas – paprasta ir prieinama priemonė, kurią verta įtraukti į kasdienį gyvenimą. Net nedideli pokyčiai gali atnešti reikšmingą naudą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.