Nepriklausomai nuo gyvenimo ritmo, miegas išlieka kertiniu žmogaus sveikatos ir gerovės akmeniu. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė pabrėžia, kad nors miego trukmė yra individuali ir priklauso nuo genetikos bei amžiaus, egzistuoja universali taisyklė: būtina nuoseklumas ir pakankamas poilsis. „Šiaip ar taip, visų žmonių miego trukmė vidutiniškai turėtų būti apie 8 valandas. Visada visiems sakau, kad gyvenimą turėtume suskirstyti į tris trečdalius: 8 valandos miegui, 8 valandos darbui ir 8 valandos sau, kokybiškam poilsiui. Jei iš vieno trečdalio pavagiame kažkiek savo laiko ar dėmesio, kiti du irgi būna nekokybiški“, – sakė gydytoja neurologė R. Masaitienė.
Kodėl svarbu miegoti reguliariai
Reguliarus miego grafikas padeda palaikyti cirkadinius ritmus – smegenyse veikiančią biologinę „vidinę programą“, kuri reguliuoja miegą, hormonų išsiskyrimą ir metabolizmą. „Manau, kad miegoti būtent naktį, o ne dieną, yra svarbu, tačiau tai irgi priklauso nuo žmogaus organizmo. Kai kurie su besikeičiančiu ritmu susitaiko greičiau, nei kiti. Vis dėlto slenkantis grafikas yra pats blogiausias, kalbant apie adaptaciją. Cirkadiniai ritmai yra sudėtinga sistema, tai miego ar bet kokių kitų fiziologinių rodiklių kitimas 24 valandų laikotarpyje. Cikradinių ritmų vedlys yra smegenyse, jis gauna informaciją iš aplinkos, iš šviesos. Šviesa arba jos nebuvimas skatina miego hormono išsiskyrimą arba atvirkščiai – supresuoja”, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Masaitienė. Slenkantis darbo grafikas arba dažnai keičiamas miego laikas ypač kenksmingas: blogėja atmintis, kognityvinės funkcijos ir kyla širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Kompensuoti miego trūkumo savaitgaliais nepakanka
Senesnės nuostatos, jog galima «atsimiegoti» savaitgalį, dalinai paneigtos naujausiais tyrimais. „Seniau visada sakydavome, kad už nemiegotas naktis darbo dieną, galima šiek tiek „atsimiegoti“ savaitgalį. 2018 metais švedai paskelbė tyrimus, kuriuose buvo parodyta, kad, jei žmogus kasdien miega mažai, po 5 val. ar mažiau, mirtingumas išauga iki 50 proc.
lyginant su žmonėmis, kurie miega pakankamai”, – pažymi gydytoja. Net vienos nakties mieguistumo stoka gali sutrikdyti metabolinį balansą: padidėja apetitas ir per dieną suvalgoma daugiau kalorijų. Organizmui norint atstatyti vienos nakties deficitą gali prireikti kelių dienų normalaus miego.
Miego higiena: paprastos, bet efektyvios taisyklės
Miego kokybę lemia ne tik trukmė, bet ir aplinka bei įpročiai. Gydytoja rekomenduoja palaikyti pastovų kėlimosi laiką, riboti vakarinę šviesą ir ekranų naudojimą, o miegamajame užtikrinti tamsą: „Paprasta miego higiena, kuri yra labai svarbi – naktį turėtų būti labai tamsu, todėl būtinai reikia užtraukti naktines užuolaidas. Turi būti taip tamsu, kad atsikėlus nematytum, kur yra šviesos jungiklis. Seniau mokslininkai rekomenduodavo bent 2-3 valandas prieš miegą nenaudoti jokių elektroninių aparatų, kurie skleistų mėlyną šviesą mums į akis. Deja, tokios rekomendacijos šiais laikais sunkiai įvykdomos, todėl dabar siūloma bent jau pakeisti ekrano užsklandos šviesą, kad mėlynų spalvų būtų kuo mažiau”, – sakė gydytoja neurologė.
Galutinė žinia aiški: nuoseklumas, pakankamas naktinis miegas ir tinkama aplinka yra kertiniai veiksniai, norint išlaikyti sveikatą ir gerą kasdienę savijautą. Jei miegui reikia per daug arba per mažai laiko, verta kreiptis į specialistus – tai gali reikšti miego sutrikimus arba kitų ligų požymius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.