Pavasaris — tinkamiausias laikas pradėti nuosekliai rūpintis savo širdimi. Nors dažnai treniruojame išorinius raumenis, pamirštame svarbiausią organą, kuris dirba be pertraukos — širdį. Statistikos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką išlieka pagrindine mirties priežastimi, todėl prevencija ir nuolatinis rūpinimasis yra būtini kiekvienam.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Vaistininkė atkreipia dėmesį į dažniausias širdies ligų priežastis: „Širdies ir kraujagyslių ligas nulemia keletas pagrindinių veiksnių: rūkymas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, nuolatinis stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Didesnę riziką susirgti širdies ligomis turi sėdimą darbą dirbantys žmonės, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu ir mažai fiziškai juda. Į specialistus dažniausiai kreipiamasi tik pajutus rimtesnius simptomus, nors, sulaukus 40 metų, rekomenduojama kasmet pasitikrinti širdį arba bent pasidaryti išsamius kraujo tyrimus“.
Gyvenimo būdo įpročiai — pirmasis žingsnis
Pakeisti kasdienybę dažnai yra sudėtinga, tačiau tai efektyviausias būdas mažinti širdies ligų riziką. Pirmiausia reikėtų atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas pažeidžia kraujagysles, mažina deguonies kiekį kraujyje ir padidina kraujospūdį — visa tai apkrauna širdį ir kenkia ilgainiui. Mesti rūkyti sunku, tačiau aktyvesnis gyvenimo būdas, susidarius palaikymo tinklą ir kreipiantis pagalbos specialistams žymiai padidina sėkmės tikimybę.
Fizinis aktyvumas — širdies treniruotė
Reguliarus judėjimas stiprina širdies raumenį, padeda kontroliuoti svorį ir gerina bendrą savijautą. Net paprasti sprendimai, kaip laiptų naudojimas vietoj lifto, pasivaikščiojimai pietų pertraukos metu ar trumpi tempimo pratimai darbo metu, gali sumažinti riziką. Plaukiojimas ypač naudingas — jis stiprina širdį ir mažina perdegimo riziką. Intensyvių treniruočių metu svarbu po pratimo palaipsniui atvėsti, kad būtų išvengta staigių kraujotakos svyravimų.
Mityba — širdies „maistas”
Subalansuota mityba yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas. Cholesterolio kiekio kontrolė reikšmingai mažina infarkto ir insulto riziką, todėl verta riboti sočiųjų gyvūninių riebalų vartojimą.
Kaip sako vaistininkė: „Širdžiai, kaip ir bet kuriam organui, reikia gauti pakankamai mineralų ir vitaminų. Patys reikalingiausi mineralai širdžiai yra magnis, kalis ir kalcis. Svarbu, jog gautume visų šių medžiagų, nes be magnio nebus įsisavinamas kalis. Todėl patarčiau savo mitybą praturtinti riešutais, slyvomis, džiovintais vaisiais, ypač abrikosais. Taip pat stenkitės į savo racioną bent 2 kartus per savaitę įtraukti gerųjų riebalų turinčius žuvies patiekalus, o vietoj saldumynų rinkitės įvairių spalvų vaisius ir daržoves“.
Stebėkite organizmą ir kreipkitės laiku
Net gyvendami sveikai, nuolat stebėkite savo savijautą ir atlikite profilaktinius tyrimus. Vaistininkė įspėja apie tipinius signalus: „Vienas pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių simptomų, perspėjančių apie artėjančias arba esamas kraujotakos problemas, – [diskomfortas] krūtinės srityje. Silpnumas ir galvos skausmas gali pranešti apie kraujospūdžio sumažėjimą, rodantį, kad širdis nebesugeba tinkamai atlikti savo funkcijos. Susirūpinkite, jeigu greitai pavargstate nuo veiklos, kuri anksčiau jums nekeldavo sunkumų, pvz., nuo lipimo laiptais ar pirkinių nešimo iš parduotuvės. Tai gali pranešti apie padidėjusio miokardo infarkto, visuomenėje geriau žinomo kaip širdies smūgis, riziką“.
Laiku pastebėti simptomai ir konsultacija su šeimos gydytoju gali užkirsti kelią rimtiems padariniams. Nuoseklus gyvenimo būdo keitimas, subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas — raktas į stipresnę širdį ir mažesnę ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.