Plaučių vėžys išlieka viena dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių Lietuvoje. Nors mirtingumas nuo šių navikų tarp vyrų šiek tiek mažėja, moterims jis didėja, o dauguma pacientų vis dar diagnozuojami jau pažengusioje stadijoje. Svarbu suprasti, kokie veiksniai didina riziką, kokių simptomų laukti ir kokios prevencinės priemonės gali padėti anksti aptikti ligą.
Kas lemia sergamumą ir mirtingumą?
Rūkymas išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Moksliniai tyrimai nuosekliai rodo ryšį tarp tabako vartojimo ir plaučių navikų atsiradimo. Tačiau rūkymas nėra vienintelis paaiškinimas: problemas sukelia ir aplinkos tarša, profesiniai veiksniai, asbestas bei genetiniai ar hormoniniai faktoriai. Higienos instituto duomenys rodo, kad trachėjos, bronchų ir plaučių navikai jau kelis metus nusiurbdavo daugiausia gyvybių tarp vėžio sukeltų mirčių.
Gydymo pažanga ir iššūkiai
Pastarame dvidešimtmetyje gydymo srityje įvyko kelios reikšmingos revoliucijos: nuo chemoterapijos pažangos iki tikslinės terapijos, kai identifikuotos navikų mutacijos leido taikyti specifinius inhibitorius. Šiandien vyksta ir trečioji revoliucija – imunoonkologija. „Seniau nebuvo manoma, kad plaučių vėžys, kaip melanoma ar inkstų navikas, yra imunogeninis vėžys. Dabar tai žinome ir atsirado vaistai, kurie nutraukia jungtį tarp navikinės ląstelės ir limfocitų, atpalaiduoja limfocitus arba imuninę sistemą ir ji gali toliau kovoti su naviku“, – paaiškina onkologai.
Dėl naujų terapijų IV stadijos pacientai gyvena žymiai ilgiau — ne mėnesius, o metus ar ilgiau. Vis dėlto išlikęs didelis iššūkis: apie 80 proc. pacientų diagnozuojami, kai liga jau išplitusi, todėl gydymo galimybės ribotos.
Rizikos veiksniai: rūkymas, pasyvus rūkymas ir asbestas
Onkologai akcentuoja, kad nėra didelio skirtumo tarp aktyvaus ir pasyvaus rūkymo – abi formos didina riziką. „Pastebėjome, kad asmenims, kurie rūko pasyviai, išsivysto labai piktybiškos plaučių vėžio formos, kurios yra itin sunkiai gydomos.“ Elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako produktai taip pat nėra saugesni — klinikiniai tyrimai rodo jų ryšį su vėžio išsivystymu.
Be to, Lietuvoje opi problema yra asbestas: senos statybos medžiagos, asbestiniai šiferiai ar lubų plokštės gali ilgainiui leisti dulkėms patekti į plaučius ir skatinti navikų vystymąsi. Tyrimai rodo asbesto kristalų buvimą net sveikame plaučių audinyje, todėl šio faktoriaus poveikio šalies mastu negalima ignoruoti.
Ankstyva diagnostika ir profilaktika
„Ankstyvos stadijos simptomų – nėra“ — tai skaudi, bet dažnai pasakoma tiesa. Dėl besimptomio pradžios pacientai kreipiasi per vėlai. Kai pasirodo kosulys, dusulys ar krauju atsikosėjimas, liga gali būti jau išplitusi. Todėl būtina skatinti profilaktinius patikrinimus: rekomenduojama nuo 40 metų bent kartą per dvejus metus atlikti bendrą kraujo tyrimą ir plaučių nuotrauką, nuo 50 metų – kasmet. Šiuo metu masinio plaučių skryningo Lietuvoje nėra, o jo įdiegimas reikalauja didelių išteklių, bet individuali atsakomybė ir reguliari medicininė priežiūra gali padėti aptikti ligą ankstyvose stadijose.
Plaučių vėžys yra gydoma liga ir prevencijos bei ankstyvos diagnostikos skatinimas gali ženkliai sumažinti sergamumą ir mirtingumą. Svarbu ne tik formuoti jaunų žmonių nuostatas prieš rūkymą, bet ir spręsti aplinkos rizikas bei stiprinti visuomenės onkologinį budrumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.