Paciento istorija primena, kad vėžys dažnai pasirodo netikėtai ir reikalauja kantrybės, žinių bei pasitikėjimo gydytojais. „Su vėžiu reikia susidraugauti. Jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau“, – juokiasi septyniasdešimtmetis latvis Janis (pavardė redakcijai žinoma), su prostatos vėžiu sėkmingai kovojantis jau nuo 2011 m. Jo patirtis rodo, kad ramus požiūris ir aktyvus dalyvavimas gydyme gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Bijoti nereikia
Janis prisimena pirmuosius požymius, bet ilgą laiką jų nepaisė: „Nekreipdavau dėmesio“. Vėliau medicininiai tyrimai parodė pakitimus: padidėjęs prostatos specifinis antigenas (PSA) ir papildoma diagnostika nulėmė gydymo pradžią. Paciento istorija iliustruoja svarbią tiesą – daugeliui prostatos vėžio atvejų pradinių simptomų nebūna arba jie būna nežymūs, todėl reikalinga aktyvi profilaktika ir reguliarūs patikrinimai.
Diagnozės nustatymas dažnai apima PSA tyrimą, magnetinį rezonansą ir biopsiją. Gydytojai pabrėžia, kad tik kombinuotas tyrimų rinkinys leidžia tiksliai įvertinti ligos stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymo strategiją. Pacientui buvo taikytas įvairus gydymas – spindulinė terapija, hormoninė terapija ir naujos kartos medikamentai. Jo būklė šiuo metu stebima, o jis pats dalijasi optimizmu: „Kas mėnesį gaunu tabletes ir kas tris mėnesius suleidžia vaistų. Mano PSA geresnis nei sveikų. Jaučiuosi gerai ir viskas yra gerai”.
Svarbu ne tik įveikti ligą, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę
Onkologai pastebi, kad prostatos vėžys šiandien gydomas efektyviau nei anksčiau. „Prostatos vėžys šiandien tikrai nebe toks griežtas nuosprendis, koks buvęs anksčiau. Laiku nustačius šią ligą 5 metų išgyvenamumas beveik siekia 100 proc.”, – sako NVI Onkologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Albertas Ulys. Gydymo tikslas – nustatyti kliniškai reikšmingą ligą ir taikyti individualizuotą gydymą, kuris kuo mažiau pažeistų paciento kasdienį gyvenimą.
„Mūsų tikslas – nustatyti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį ir tik tada jį gydyti. Parenkamas individualizuotas gydymas, kad būtų ne tik pašalintas vėžys, bet tai padaryta su kuo mažiau pasekmių, tokių kaip šlapimo nelaikymas ir erekcijos sutrikimai”, – dėstė skyriaus vedėjas. Gydytojai taip pat akcentuoja aktyvios stebėsenos naudą – tai leidžia vengti perteklinio gydymo ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Vyrams svarbu laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei atsiranda skausmas kauluose ar šlapinimosi sutrikimai. „Blogiausia, kai vyrai kreipiasi jau vėlai, jausdami skausmą kauluose, pastebėję sutrikusį šlapinimąsi. Diagnozavus IV stadiją, gydymo galimybės kitokios, sudėtingesnės (hormonų terapija, biologinė terapija, chemoterapija). Turime visą arsenalą gydymo priemonių, iš savo pusės darome viską, ką galime pailginamt pacientų išgyvenamumą ir išlaikant jų gyvenimo kokybę, bet savo darbą turi atlikti ir pacientai – reguliariai tikrintis”, – kalbėjo gydytojas.
Prevencija, bendruomenė ir iniciatyvos
Visuomeninės iniciatyvos skatina vyrus nebijoti kalbėti apie sveikatą ir aktyviai tikrintis. Kampanijos ir kasmet vykstančios akcijos kviečia atkreipti dėmesį į prevenciją, fizinį aktyvumą ir tarpusavio palaikymą. „Atėjęs ruduo ir paskutinis „barzdotas“ lapkričio mėnuo yra laikas prisiminti pasitikrinti prostatas ir toliau ramiai gyventi arba, esant nors mažiems negalavimams, kreiptis pas gydytoją ir atlikti būtiniausius pradinius tyrimus”, – ragina pacientų organizacijų atstovai. Laiku atliekami tyrimai ir gydymas gali ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir išsaugoti jos kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.