Riešo skausmas ilgą laiką buvo laikomas neišvengiama kasdienybės dalimi tiems, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais rankų judesiais. Kompiuteriai, išmanieji telefonai, fizinis darbas ar net buitiniai darbai sukuria nuolatinę apkrovą riešo struktūroms. Vis dėlto šiuolaikinė medicina pabrėžia – kentėti skausmo nebereikia, nes diagnostikos ir gydymo galimybės šiandien gerokai pažengusios.
Skausmas riešo srityje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių – riešo kanalo sindromas. Tai būklė, kai siaurame riešo kanale suspaudžiamas vidurinis nervas. Dėl to atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis pirštuose, rankos silpnumas. Simptomai dažnai sustiprėja naktį, gali trikdyti miegą.
Tačiau riešo skausmą sukelia ne tik nervų suspaudimas. Sausgyslių uždegimai, raiščių patempimai, sąnarių degeneraciniai pakitimai, traumos ar ganglioninės cistos taip pat gali sukelti diskomfortą, judesių ribotumą ir tinimą.
Iš pradžių simptomai dažniausiai būna epizodiniai – atsiranda po krūvio, ilgiau dirbant kompiuteriu ar atliekant monotoniškus judesius. Tačiau laikui bėgant jie gali stiprėti, tapti nuolatiniai, pradėti riboti kasdienę veiklą.
Diagnostika prasideda nuo specialisto konsultacijos. Gydytojas įvertina simptomus, rankos jėgą, jautrumą, atlieka funkcinius testus. Prireikus skiriami papildomi tyrimai – nervų laidumo testai, ultragarsas ar magnetinis rezonansas. Jie padeda tiksliai nustatyti pažeidimo priežastį.
Lengvesniais atvejais taikomas konservatyvus gydymas. Rekomenduojami riešo įtvarai, mažinantys apkrovą, priešuždegiminiai vaistai, fizioterapija. Taip pat svarbi darbo vietos ergonomika – klaviatūros padėtis, pelės naudojimas, pertraukos.
Kineziterapija padeda stiprinti plaštakos ir dilbio raumenis, gerinti kraujotaką, mažinti uždegimą. Pratimai dažnai derinami su manualine terapija ar fizioterapinėmis procedūromis.
Kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, taikomas intervencinis gydymas. Steroidų injekcijos gali sumažinti uždegimą ir spaudimą nervui. Tačiau jei simptomai pažengę, ilgalaikiai ar progresuojantys, svarstoma operacija.
Chirurginio gydymo metu atlaisvinamas suspaustas nervas arba pašalinami struktūriniai pažeidimai. Procedūros dažniausiai atliekamos minimaliai invaziniu būdu, taikant vietinę nejautrą. Pacientai greitai grįžta namo, o atsistatymo laikotarpis trumpesnis nei anksčiau taikytų metodų.
Po operacijos svarbi reabilitacija. Ankstyvas pirštų judinimas, vėliau – jėgos ir lankstumo atkūrimas padeda sugrąžinti pilną funkciją. Dauguma pacientų pastebi, kad išnyksta naktinis tirpimas, pagerėja rankos jėga.
Svarbus ir profilaktinis aspektas. Ergonomiška darbo vieta, reguliarios pertraukos, riešų mankšta gali padėti išvengti simptomų pasikartojimo. Technologijų laikais tai tampa ypač aktualu.
Riešo problemos jaunėja – vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi skausmu dėl intensyvaus darbo kompiuteriu ar telefonu. Todėl prevencija turėtų prasidėti dar prieš atsirandant simptomams.
Šiuolaikinė medicina leidžia gydyti riešo skausmą kompleksiškai – nuo konservatyvių priemonių iki pažangių chirurginių sprendimų. Individualiai parinktas gydymas dažniausiai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų.
Svarbiausia – nedelsti. Ilgai ignoruojamas nervų suspaudimas gali sukelti negrįžtamus pažeidimus, nuolatinį jutimų ar jėgos praradimą.
Todėl specialistai ragina stebėti simptomus: jei atsiranda nuolatinis tirpimas, skausmas, silpnumas ar judesių ribotumas – būtina kreiptis į gydytoją.
Riešo skausmas šiandien nebėra nuosprendis. Laiku diagnozavus ir pritaikius tinkamą gydymą, galima ne tik pašalinti skausmą, bet ir sugrąžinti pilnavertį rankų funkcionalumą bei gyvenimo kokybę.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.